1. Teisių žmonės neturi jokių. Bent jau tol, kol kiti nesukuria šiems tokių. Teisė mano supratimu yra kitų žmonių/gyvulių/medžių santykis su tavimi, kaip individu. tai ne TU TURI teisę, o KITI SUTEIKIA/pripažįsta kažkokį reiškinį kaip tavo "teisę" (čia toks pavadinimas to reiškinio). Mano manymu, tu žiūri į pasaulį pernelyg egocentriškai. Nuosavybė, asmens teisės. Norėdamas pagrįsti kažkokias mistines "prigimtines žmogaus teises", pirmiausia prašau apibrėžk "žmogus", ir koks jo santykis su visa aplinka. Jei tu galvoji, kad žmogus kažkoks išskirtinis "Dievo valia" - tada jau į religijos temą aš nelįsiu (prie to paties "sielos" teorija, ir t.t.). Kita galima teorija - kokia nors mistinė "sąmonės viršenybės" teorija, tipo, mes mąstome, reiškia mes viršesni. Bullshit. Viskas susiveda tik į tai, kad mes STIPRESNI už bet kurį gyvūną ar augalą. Taip, stiprybė mūsų ateina su išvystytu protu, tačiau suma sumarum, žmogaus, kaip eilinio primato, susigalvota "teisių teorija" grįsta grynai tik fiziniu pranašumu ir galėjimu valdyti aplinką. Tam pagrįsti - pavyzdys apie force majore. Vat yra sfera gamtos reiškinių, kur žmogus pasirodo bėjėgis. Ir tada tai pavadina aukštesniąja jėga, ir kukliai nutyla apie savo belekokias teises. Nes gamta NESUKŪRĖ žmogui teisės į gyvybę, į saugumą, ir t.t.. Netgi amžino gyvenimo jam nesukūrė. Taigi, prigimtinės teorijos šalininkai iš esmės niekada ir neklydo, ir vėlesnės mokyklos tik aplipdė ir nudailino tą pačią paprastą tiesą (o netgi ne teoriją), ir prigamino visokiausių išimčių. Taigi. a) Filosofiškai - žmonės iš prigimties neturi jokių teisių. Nes jų neturi nei vienas apčiuopiamas objektas ar reiškinys. Nes teisių TURĖTI neįmanoma. (tai yra KITŲ santykis su tavimi, o ne tavo santykis su tavimi pačiu. Pastarajį vadiname MORALĖ, o ne TEISĖ). b) Tačiau uždarame rate, pavadinkime tai "etnosu", to etnoso nariai paprastai linkę susikurti kažkokius elgesio standartus, normas. "Linkę" - tai aš suvokiu tik per aktyvų stebėjimą. Taigi, tos "normos" - tai tam tikri poelgiai, veiksmai. Tai yra DROBĖ atsirasti teisėms. Asmens aplinkos suvokimas diktuoja jam požiūrį į aplinką, ir vice versa. Tokiu vystymosi būdu iš pradžių nedidelėse grupės, vėliau vis didesnėse susiklostydavo daug maž visiems priimtini elgesio standartai. Ir tuo pačiu - tikėjimas, įsitikinimas, TROŠKIMAS, kad visi kiti etnoso nariai laikysis tų standartų. Vat būtent teisė yra ne tai, kaip tu elgiesi, o tai, kaip kiti SUTINKA elgtis su tavimi. c) Kam reikalingos? Jei kažkas iš tavo bendruomenės nesielgdavo, kaip tu tikiesi, tu gali jaustis nesmagiai, nepatogiai, ir jauti skriaudą. Nes tavo lūkesčiai buvo kitokie. Vieną kartą davė į galvą, kitą kartą. Tau nemalonu, ir norisi kažkaip to išvengti. Tavo kiti bendruomenės nariai sutinka su tavimi, kad tas mušeika elgiasi negerai. Vat čia ir sugalvotas buvo žodis "teisė". Jis aprašo taisyklę, kuriai visi tos uždaros visuomenės nariai pasižada paklusti. Paklusimas ne kažkokiam žmogui, o taisyklei. Savo paties suvaržymas. Tuo ir grindžiama visuotinė sutartis. Taigi, tam tikros uždaros žmonių grupės susitarimas paklusti tam tikrom elgesio normoms ir yra tavo taip vadinama teisė. Realiai tai yra kitų narių susivaržymas tavo gerovės labui + tavo paties susivaržymas. "Mano Teisė" - tai reikalavimas iš kitų, kad jie susivaržytų save. Taigi, darant išvadą, kad asmens teisė yra tik kitų asmenų susivaržymas tavo atžvilgiu, tai kaip reikėtų suprasti "teisės delegavimas"? Ergo, SUBJ klausimą reikia performuluoti kitaip: "Ar galiu kitus priversti suvaržyti save taip, kaip aš nebuvau niekada savęs susivaržęs kitų atžvilgiu". Atsakymas - Ne. :))) (pvz, sugalvojo 99.9% tavo etnoso rinkti babkes/bulves iš kiekvieno, ir atiduoti vienam. Ir renka. Nuo to momento, kai jie sugalvojo, tu netekai savo įsivaizduotos "teisės" nemokėti mokesčių. Jie visi neBEnori susivaržyti savęs tavo atžvilgiu. O susivaržymas paprastas - jie išsirinko savo atstovą, autoritetą, ir už jo darbą jie jam moka pavalgymą/pragyvenimą. O jei tu nemokėsi - tai jiems reiks mokėti daugiau. Nes tas autoritetas gina, prižiūri IR TAVE, net jei tu pats asmeniškai jo neįgalinai. Norėdamas įgyti tą savo mistinę "teisę" nemokėti mokesčių, turi pasiekti nei daug nei mažai - rasti tokią grupę žmonių, kuri pripažins tavo tokį troškimą, ir tada tu per juos tą savo teisę įgyvendinsi. O bet tačiau, vėl netyčia grįšiu prie LR pilietybės.:)) Johnas. "Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> wrote in message news:gp5n4r$dto$1@trimpas.omnitel.net... "Johnas" <johnas@kazhkur.com> wrote in message news:gp5jjt$6vs$1@trimpas.omnitel.net... > 1. Paklausk manęs krūvą egzistencinių klausimų. O maloniau būtų ir tavo atsakymus išgirsti, tada turėčiau ką pakritikuoti, nes dabar aš vien tik be ryšio klausimus uždavinėju, o ne užsiimu argumentų kritika. Kokias teises pagal tave turi visi žmonės, iš kur tos teisės atsiranda ir kam jos žmonėms reikalingos apskritai? Pradžiai užteks tiek :) > 2. Valstybė, mano manymu, yra populiacija+teritorija+valdžia+galimybė su kitomis valstybėmis užmegsti ryšius. > Vyriausybė - tai tik dalis vienos iš valdžios šakų - vykdomosios valdžios. > Galite papildyti, kokios yra yra kitos (trys? dvi? keturios?) valdžios šakos, pripažįstamos mūsų valstybėje pagal mūsų galiojančią teisinę-politinę santvarką :) Ir kas dar priklauso vykdomajai valdžiai be LR Vyriausybės. > > Valdžia - mano suvokimu yra visuotiniu populiacijos narių sutarimu paskirta gauja jos narių, kurie atstovauja juos visus. Tu visuotinį sutarimą neigi, tu nori diskretiškai skaidyti visą populiaciją į atskirus narius, taigi tavo supratimu valdžia yra blogis (prievartaujantys banditai). Nes tu tos valdžios nerinkai. Čia ir yra šitos diskusijos esmė. Pats sutinki, kad PIRMIAUSIA atsirado žmonės, kurie sudarė gaują ir anot tavęs paskui išsirinko atstovus (anot manęs buvo šiek tiek kitaip), kurie ir atstovauja tuos gaujos narius. Kitaip tariant gaujos nariai pasisamdė žmones, kad tie žmonės jiems teiktų kažkokias paslaugas. Jei gaujos atstovams gaujos nariai delegavo kažkokias teises, kokiu būdu jie galėjo deleguoti savo atstovams teises, kurių patys neturėjo ir neturi? > O pastatom kitaip klausimą, gal bus lengviau susišnekėt. Ar tu, individualistas, sutiktum atstovauti kitą savo artimą žmogų? Tarkim, pas jus tame 1000 žmonių kaime 500 žmonių nusibodo vaikščioti į susirinkimus vien tam, kad kokiu nors klausimu eilinį kartą pritartų tavo nuomonei. Ir vat jie nusprendžia, kad davai tu nueik į susirinkimą vietoj jų, vistiek gi pažiūros absoliučiai tokios pačios, taigi tu jų vardu patvirtinsi jų nuomonę, o jie tau už tai dar duos biškį bulvių, kurias nukas tuo metu, kai tu būsi susirinkime. T.y., tiek jiems nauda (daugiau darbo pasidaro), tiek tau nauda (tu gauni bulvių). > 3. Sutiktum? Dipenz nuo bulvių kiekio :) Nepaisant to, jei mane deleguotų žmogus savo atstovu, aš turėčiau NE DAUGIAU teisių, nei tas žmogus. Taip pat jokiu būdu negalėčiau būti atstovu žmogaus, kuris manęs nedelegavo. Ir aišku jei sugalvočiau imtis veiksmų, kurie mane delegavusiam būtų asmeniškai nenaudingi, jis bet kada galėtų mano paslaugų atsisakyti ir aišku tuo pačiu atsisakydamas mokėti man algą. > Kita vertus, jei pas tave tame kaime nebus susirinkimų. Tai tada utopiškai labai bus tikėtis, kad tikrai tarp jūsų visų bus 100% sutarimas. > > 4. Ar tu neigi, kad tarp žmonių būna nesutarimų? Prašau neištrink šių dviejų klausimų, ir padiskutuojam. Step-by-step. Ir tada išsiaiškinsim, kurioje vietoje vamzdis kiauras. Aš neneigiu, kad tarp žmonių būna nesutarimų. Aš tik teigiu, kad 1) neįmanoma išspręsti nesutarimų, neturint vienareikšmiškų taisyklių (žmonių teisių, moralės normų, įstatymų ar kaip jas pavadinsi), galiojančių visiems žmonėms be išimties ir 2) smurto iniciavimas prieš nesmurtaujančius žmones yra ne sprendimas. > 5. Taip, tebūnie taip, kaip sakai, aš trolinu. Ar dėl to tu jau nebenori su manim padiskutuoti? Padiskutuoti noriu kol netrolini :) > Prašau į visus punktus atsakyti, o ne ištrinti NEPATOGIŲ klausimų. Aš gi sąžiningai nuosekliai atsakau į viską. Ar tu nesutinki? Gi stengiuosi atsakyti į visus, ir ne tik į susijusius su diskusija :) -- Doc