kadangi sitoj situacijoj zinau truputi daugiau nei rashoma - nepasitikekit zurnalistu paistalais... http://www.ve.lt/?rub=1225371800&data=2009-03-24&id=1237884661 Pasieniečiai tarnauja monopoliui 2009 m. Kovo 24 d. Valstybės biudžete šviečia didžiausios skylės, bandydama jas mažinti valdžia žmones dusina mokesčiais. Tačiau ta pati valdžia lieka užsimerkusi, kai mokesčių mokėtojų sąskaita lobsta privačios bendrovės. Nelygi konkurencija Lietuvos teritoriją raizgančių dujotiekių saugumu ir priežiūra rūpinasi bendrovė "Lietuvos dujos". Šiai funkcijai atlikti "Lietuvos dujos" ketverius metus samdėsi vieną privačią aviacijos paslaugas teikiančią bendrovę, kuri turėjo sraigtasparniu iš oro specialia įranga stebėti galimus vamzdynų pažeidimus. Tačiau, praėjusį mėnesį pasibaigus sutarties galiojimui, "Lietuvos dujos" nesudarė naujos sutarties su ta pačia ar kita privačia įmone, o paprašė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) paslaugėlės - kad ši pavestų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) aviacijos rinktinei atlikti minėtuosius aviacijos darbus. "Jie neturi nei juridinės, nei moralinės teisės to daryti. VSAT misija yra saugoti valstybės sieną, o jie lenda į privatų verslą. Visame pasaulyje dujotiekio, elektros linijų diagnostiką vykdo privačios aviakompanijos", - "Respublikai" sakė privačios aviakompanijos direktorius Benediktas Laurinaitis. Pasak B.Laurinaičio, valstybinė specialios paskirties struktūra užsiiminėdama komercija dempinguoja verslą. "Už ES lėšas pirktais sraigtasparniais VSAT konkuruoja su verslu. Pavyzdžiui, jų kaina yra 1200 litų už skrydžio valandą, o minimali rinkos kaina yra 1200 eurų. Gerai jiems imti tik už kurą, kai visa kita - šimtus tūkstančių kainuojantys technikos priežiūros, remonto darbai apmokami iš mokesčių mokėtojų kišenės. Taigi kokiais tikslais tie sraigtasparniai naudojami?" - kalbėjo R.Laurinaitis. Pašnekovas pasiūlė įsivaizduoti situaciją, kai vairavimo mokykla dar papildomai teiktų ir taksi paslaugas. "Pavyzdžiui, važiuoja instruktorius su mokiniu ir dar ant galinės sėdynės paveža keleivius už papildomą mokestį. Jeigu yra tokie precedentai, tai kodėl aš negaliu išsinuomoti to sraigtasparnio?" - klausė R.Laurinaitis. Prasilenkia įstatymai? Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla "Respublikai" patvirtino, kad "minėtu klausimu vyksta tyrimas, kol kas oficialių išvadų nėra". Mat Vidaus reikalų ministerija delsia pateikti atsakymus, kokiu pagrindu VSAT tarnauja "Lietuvos dujoms". "Preliminariai galiu pasakyti, kad toks faktas yra, pažiūrėsime visų veiksmų teisėtumą. Aviacijos įstatyme yra nuostata, kad specialiuosius aviacijos darbus turi atlikti sertifikuotas oro vežėjas - įmonė, turinti oro vežėjo pažymėjimą. Toks pažymėjimas VSAT aviacijos rinktinei tikrai nėra išduotas, tačiau tai nereiškia, kad ji negali jo gauti", - paaiškino K.Auryla. K.Auryla negalėjo atsakyti, ar šios Aviacijos įstatymo nuostatos nesikerta su Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymu, kuriuo vadovaujasi pasieniečiai. "Kadangi VSAT aviacijos rinktinė dirba pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą, neaišku, ar jai leidžiama atlikti kitokius darbus. Ar tai nėra teisinė kolizija, mes ir nustatysime. Jeigu taip bus, galbūt teks inicijuoti įstatymų pataisas", - sakė K.Auryla. Panašias mintis išsakė ir VSAT aviacijos rinktinės vadas pulkininkas Viktoras Račiūnas. "Matote, čia prasideda teisiniai ginčai. Mūsų teisininkai aiškina, kad išimtis atlikti tokius darbus yra numatyta mūsų skrydžių instrukcijoje. Lauksime tyrimo išvadų, kad žinotume, kaip toliau elgtis, ar galime teikti aviacijos paslaugas. Dar tokio precedento nebuvo", - teigė V.Račiūnas. Po saugumo skraiste "Lietuvos dujų" atstovė Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė, paklausta apie įmonės bendradarbiavimą su VSAT, patikino, kad tai daroma saugumo sumetimais, neva privačiomis bendrovėmis nepasitikima. Ar tai reiškia, kad keletą metų prieš tai šalies dujotiekio sistema buvo pavojuje, atstovė negalėjo atsakyti. Be to, VSAT teikiamos paslaugos esą finansiškai naudingesnės dujininkams. "Mūsų įmonė yra įtraukta į Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą, sugriežtinti saugumo reikalavimai, todėl visa informacija apie mūsų magistralinius objektus turi būti apsaugota. Suderinę šį klausimą su VRM, pasirinkome VSAT aviacijos rinktinę dėl minėtų priežasčių", - atsakė S.Petrikonytė-Jurkūnienė. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, kalbėdamas apie reikšmingas Lietuvos saugumui įmones, pabrėžė, kad "Lietuvos dujos" yra privati bendrovė. Todėl visa tai, kas yra susiję su vamzdynų priežiūra, logistika ir komercinėmis paslaptimis, ji turi pati ir saugoti arba samdyti kitų privačių bendrovių paslaugas. "VSAT veikla yra aiškiai apibrėžta įstatymu. Ir jokio čia ypatingo įsipareigojimo už valstybės biudžeto lėšas nėra numatyta. Jie turi vykdyti tas funkcijas, kurioms ir gauna finansavimą", - kategoriškai kalbėjo A.Anušauskas. Ministras išsisukinėja Nors VSAT aviacijos rinktinės vadas patikino, kad talkinti "Lietuvos dujoms" pasieniečiams pavesta VRM ministro rezoliucija, tačiau atsakyti, kurio ministro, dabartinio ar buvusio, negalėjo. Ministro pavardė mįsle tapo ir tyrimą atliekančios Civilinės aviacijos administracijos direktoriui K.Aurylai. Dabartinis VRM vadovas Raimundas Palaitis "Respublikai" gynėsi, kad tokio pavedimo pasieniečiams nedavė. "Čia buvo ankstesnio ministro nutarimas ar sutikimas. Ten kažkas yra susiję su strateginių įmonių apsauga, kažkokie komerciniai susitarimai. Tikrai aš tokių pavedimų nedaviau", - sakė R.Palaitis. Visgi, "Lietuvos dujų" atstovės S.Petrikonytė-Jurkūnienės tikinimu, pasieniečių ir dujininkų bendradarbiavimą palaimino dabartinės Vyriausybės atstovas. Komentaras Kęstutis ČILINSKAS, Teisininkas Jeigu už valstybės teikiamas paslaugas pelną gauna privatūs žmonės, kaip šiuo atveju, tai, be abejo, tai yra neteisėta. Pasieniečiai visą savo darbo laiką turi skirti sienos apsaugai. Jeigu sienos apsaugai iš tikrųjų žmonių nereikia, jeigu jie gali užsiimti privataus verslo aptarnavimu, tai reikia sumažinti pasienio apsaugai finansavimą. Čia kažkas blogai su valstybės sutvarkymu. Išeina, kad jie nebeturi kuo užsiimti. Šiuo atveju valstybė, kaip akcininkė, turi gauti tiek pelno, kiek suteikia paslaugų. Nes valstybė šiuo atveju turi nuostolių, eikvoja daug lėšų, kad išlaikytų visą brigadą, kuri dirba privačiam pelnui. O strateginė reikšmė nacionaliniam saugumui nieko bendra neturi su vagyste. Veltui gauti paslaugų, kurias apmoka mokesčių mokėtojai, negalima. Per tokias apgavystes dėl to mūsų valstybė ir skurdi, biudžetas skylėtas. Čia turėtų pasidomėti Valstybės kontrolė, prokuratūra. Vieną kartą reikia baigti su tomis vagystėmis valstybės sąskaita, prisidengiant visokiais gražiais žodžiais - strateginis interesas, strateginis objektas.