Tema: Beno konvulsijos
Autorius: Binzius
Data: 2009-04-04 17:56:32
kadangi sitoj situacijoj zinau truputi daugiau nei rashoma - nepasitikekit 
zurnalistu paistalais...
http://www.ve.lt/?rub=1225371800&data=2009-03-24&id=1237884661
Pasieniečiai tarnauja monopoliui
2009 m. Kovo 24 d.



Valstybės biudžete šviečia didžiausios skylės, bandydama jas mažinti valdžia 
žmones dusina mokesčiais. Tačiau ta pati valdžia lieka užsimerkusi, kai 
mokesčių mokėtojų sąskaita lobsta privačios bendrovės.

Nelygi konkurencija

Lietuvos teritoriją raizgančių dujotiekių saugumu ir priežiūra rūpinasi 
bendrovė "Lietuvos dujos". Šiai funkcijai atlikti "Lietuvos dujos" ketverius 
metus samdėsi vieną privačią aviacijos paslaugas teikiančią bendrovę, kuri 
turėjo sraigtasparniu iš oro specialia įranga stebėti galimus vamzdynų 
pažeidimus.

Tačiau, praėjusį mėnesį pasibaigus sutarties galiojimui, "Lietuvos dujos" 
nesudarė naujos sutarties su ta pačia ar kita privačia įmone, o paprašė 
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) paslaugėlės - kad ši pavestų Valstybės 
sienos apsaugos tarnybos (VSAT) aviacijos rinktinei atlikti minėtuosius 
aviacijos darbus.

"Jie neturi nei juridinės, nei moralinės teisės to daryti. VSAT misija yra 
saugoti valstybės sieną, o jie lenda į privatų verslą. Visame pasaulyje 
dujotiekio, elektros linijų diagnostiką vykdo privačios aviakompanijos", - 
"Respublikai" sakė privačios aviakompanijos direktorius Benediktas 
Laurinaitis.

Pasak B.Laurinaičio, valstybinė specialios paskirties struktūra 
užsiiminėdama komercija dempinguoja verslą. "Už ES lėšas pirktais 
sraigtasparniais VSAT konkuruoja su verslu. Pavyzdžiui, jų kaina yra 1200 
litų už skrydžio valandą, o minimali rinkos kaina yra 1200 eurų. Gerai jiems 
imti tik už kurą, kai visa kita - šimtus tūkstančių kainuojantys technikos 
priežiūros, remonto darbai apmokami iš mokesčių mokėtojų kišenės. Taigi 
kokiais tikslais tie sraigtasparniai naudojami?" - kalbėjo R.Laurinaitis.

Pašnekovas pasiūlė įsivaizduoti situaciją, kai vairavimo mokykla dar 
papildomai teiktų ir taksi paslaugas. "Pavyzdžiui, važiuoja instruktorius su 
mokiniu ir dar ant galinės sėdynės paveža keleivius už papildomą mokestį. 
Jeigu yra tokie precedentai, tai kodėl aš negaliu išsinuomoti to 
sraigtasparnio?" - klausė R.Laurinaitis.

Prasilenkia įstatymai?

Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla 
"Respublikai" patvirtino, kad "minėtu klausimu vyksta tyrimas, kol kas 
oficialių išvadų nėra". Mat Vidaus reikalų ministerija delsia pateikti 
atsakymus, kokiu pagrindu VSAT tarnauja "Lietuvos dujoms".

"Preliminariai galiu pasakyti, kad toks faktas yra, pažiūrėsime visų veiksmų 
teisėtumą. Aviacijos įstatyme yra nuostata, kad specialiuosius aviacijos 
darbus turi atlikti sertifikuotas oro vežėjas - įmonė, turinti oro vežėjo 
pažymėjimą. Toks pažymėjimas VSAT aviacijos rinktinei tikrai nėra išduotas, 
tačiau tai nereiškia, kad ji negali jo gauti", - paaiškino K.Auryla.

K.Auryla negalėjo atsakyti, ar šios Aviacijos įstatymo nuostatos nesikerta 
su Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymu, kuriuo vadovaujasi 
pasieniečiai. "Kadangi VSAT aviacijos rinktinė dirba pagal Valstybės sienos 
apsaugos tarnybos įstatymą, neaišku, ar jai leidžiama atlikti kitokius 
darbus. Ar tai nėra teisinė kolizija, mes ir nustatysime. Jeigu taip bus, 
galbūt teks inicijuoti įstatymų pataisas", - sakė K.Auryla.

Panašias mintis išsakė ir VSAT aviacijos rinktinės vadas pulkininkas 
Viktoras Račiūnas. "Matote, čia prasideda teisiniai ginčai. Mūsų teisininkai 
aiškina, kad išimtis atlikti tokius darbus yra numatyta mūsų skrydžių 
instrukcijoje. Lauksime tyrimo išvadų, kad žinotume, kaip toliau elgtis, ar 
galime teikti aviacijos paslaugas. Dar tokio precedento nebuvo", - teigė 
V.Račiūnas.

Po saugumo skraiste

"Lietuvos dujų" atstovė Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė, paklausta apie įmonės 
bendradarbiavimą su VSAT, patikino, kad tai daroma saugumo sumetimais, neva 
privačiomis bendrovėmis nepasitikima. Ar tai reiškia, kad keletą metų prieš 
tai šalies dujotiekio sistema buvo pavojuje, atstovė negalėjo atsakyti. Be 
to, VSAT teikiamos paslaugos esą finansiškai naudingesnės dujininkams.

"Mūsų įmonė yra įtraukta į Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbių įmonių 
sąrašą, sugriežtinti saugumo reikalavimai, todėl visa informacija apie mūsų 
magistralinius objektus turi būti apsaugota. Suderinę šį klausimą su VRM, 
pasirinkome VSAT aviacijos rinktinę dėl minėtų priežasčių", - atsakė 
S.Petrikonytė-Jurkūnienė.

Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas 
Anušauskas, kalbėdamas apie reikšmingas Lietuvos saugumui įmones, pabrėžė, 
kad "Lietuvos dujos" yra privati bendrovė. Todėl visa tai, kas yra susiję su 
vamzdynų priežiūra, logistika ir komercinėmis paslaptimis, ji turi pati ir 
saugoti arba samdyti kitų privačių bendrovių paslaugas.

"VSAT veikla yra aiškiai apibrėžta įstatymu. Ir jokio čia ypatingo 
įsipareigojimo už valstybės biudžeto lėšas nėra numatyta. Jie turi vykdyti 
tas funkcijas, kurioms ir gauna finansavimą", - kategoriškai kalbėjo 
A.Anušauskas.

Ministras išsisukinėja

Nors VSAT aviacijos rinktinės vadas patikino, kad talkinti "Lietuvos dujoms" 
pasieniečiams pavesta VRM ministro rezoliucija, tačiau atsakyti, kurio 
ministro, dabartinio ar buvusio, negalėjo. Ministro pavardė mįsle tapo ir 
tyrimą atliekančios Civilinės aviacijos administracijos direktoriui 
K.Aurylai.

Dabartinis VRM vadovas Raimundas Palaitis "Respublikai" gynėsi, kad tokio 
pavedimo pasieniečiams nedavė. "Čia buvo ankstesnio ministro nutarimas ar 
sutikimas. Ten kažkas yra susiję su strateginių įmonių apsauga, kažkokie 
komerciniai susitarimai. Tikrai aš tokių pavedimų nedaviau", - sakė 
R.Palaitis.

Visgi, "Lietuvos dujų" atstovės S.Petrikonytė-Jurkūnienės tikinimu, 
pasieniečių ir dujininkų bendradarbiavimą palaimino dabartinės Vyriausybės 
atstovas.

Komentaras

Kęstutis ČILINSKAS, Teisininkas

Jeigu už valstybės teikiamas paslaugas pelną gauna privatūs žmonės, kaip 
šiuo atveju, tai, be abejo, tai yra neteisėta. Pasieniečiai visą savo darbo 
laiką turi skirti sienos apsaugai. Jeigu sienos apsaugai iš tikrųjų žmonių 
nereikia, jeigu jie gali užsiimti privataus verslo aptarnavimu, tai reikia 
sumažinti pasienio apsaugai finansavimą. Čia kažkas blogai su valstybės 
sutvarkymu. Išeina, kad jie nebeturi kuo užsiimti. Šiuo atveju valstybė, 
kaip akcininkė, turi gauti tiek pelno, kiek suteikia paslaugų. Nes valstybė 
šiuo atveju turi nuostolių, eikvoja daug lėšų, kad išlaikytų visą brigadą, 
kuri dirba privačiam pelnui. O strateginė reikšmė nacionaliniam saugumui 
nieko bendra neturi su vagyste. Veltui gauti paslaugų, kurias apmoka 
mokesčių mokėtojai, negalima. Per tokias apgavystes dėl to mūsų valstybė ir 
skurdi, biudžetas skylėtas. Čia turėtų pasidomėti Valstybės kontrolė, 
prokuratūra. Vieną kartą reikia baigti su tomis vagystėmis valstybės 
sąskaita, prisidengiant visokiais gražiais žodžiais - strateginis interesas, 
strateginis objektas.