> Skaičiuoti tiesiogiai turbūt neįmanoma, čia tas pats kaip su Dreiko > lygties parametras ginčytis iki apsiputojimo. Tačiau lyginti galima su > tais pačiais Rusais. Tai ne visiškai adekvatu, tačiau įmanoma. > >> Kuriant kosmines technologijas vyksta toks intensyvus atskiru ir >> integruotu komponentu testavimas, kaip jokioje kitoje pramones sakoje, > > Teisybė. Bet ar jūs apie 196x ar apie 199x-200x? Jie tikrai neturėjo > tiek modeliavimo galimybių, kaip dabar. Siuolaikiniu Shuttlu kompiuteriu atmintis yra apie 1MB. Nepanasu jog butu smarkiai patobuleje nuo ir del paprastos priezastes - "don't fix what's ain't broken" principas, kitaip sakant programos ir hardwaras ant tiek istestuotas ir patikimas, jog su mazais pakeitimais patikimai dirba iki siol. saltiniai: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/straipsnis?name=straipsnis-6378 > Priedo borte yra neapibrėžtas > faktorius - žmogus. Pritariu, kad neapibreztas, bet del rizikos laipsnio nepritariu. Cia nera masinio naudojimo sistemos, kurias reikia padaryti "fool proof", nes astronautai nera tie zmones kurie bando kates dziovinti mikrobangej. Nebandau sakyti, kad zmones visiskai neklysta, bet ar i galutine formule iskaiciavot rizika mazinancia tikimybe, jog zmogus taip pat gali pasinaudoti savo sugebejimu improvizuoti kritinese situacijose, ko nesugeba joks kompiuteris ar bezdzione? > Priedo testavimo realiomis sąlygomis visiems > atvejams nebuvo. Pvz.: kad ir normaliai grunto savybių/poveikio niekas > gerai nežinojo, o tai ganėtinai svarbu faktorius pradedant nusileidimu, > baigiant skafandrais. Ne visada reikalingas testavimas realiomis salygomis. Argi butina skristi i kosmosa, kad pratestuotum skafandro sandaruma vaakume? Dar daugiau, komponentams galima pritaikyti stress-testa, kuris su atsarga ivertina komponento patikimuma netgi ekstemalesnemis salygomis, nei numatyta. >> Sutinku, kad misija atlikta pirma karta, taciau jei ta misija susideda >> is atskiru etapu (pakilimas/nusileidimas/modulio atsijungimas etc.), >> kurie intensyviai istestuoti ivairiais lygmenimis (pvz. nebutina >> atlikt pilnos misijos i menuli, kad istestuot borto kompiuterio >> patikimuma - ta sekmingai galima atlikt daugybe kartu laboratorijoj). > > Tikrai? ;-) Vertėtų pasidomėti, kaip borto kompas kniso protą erelio > pilotams nusileidimo metu =D Pasak wikipedijos, "This was neither a computer error nor an astronaut error, but stemmed from a mistake in how the astronauts had been trained" Shi rizika manau yra del ziniu trukumo, bet kaip matot - viskas sekmingai baigesi del zmogaus sugebejimo improvizuoti ir suvaldyti situacija (dar karta patvirtina, kad zmogus "on-board" greiciau yra privalumas nei trukumas :) http://en.wikipedia.org/wiki/Apollo_11#Launch_and_lunar_landing > Niekados negali būti ištęstavęs visko lįsdamas į naują sritį. Taip. Nes 100% patikimumo yra krastutinumas. Lygiai toks pat krastutinumas yra absoliuti nesekme. Dauguma misiju ivyksta kazur tarp siu dvieju krastutinumu. Krastutinumu tikimybe yra salyginai nedidele (na nebent pas rusus ir kinus nesekmes tikimybe didesne del atsainesnio poziurio i kokybe ir zmogaus gyvybe). Shell P.S. idomi diskusija, vercia atsinaujinti zinias :)