Melomanas klausosi muzikos. Audiofilas - kaip ji skamba. Dasiklauso iki tokio lygio, kad nebesvarbi ta muzika pasidaro, o kaip skamba lekstes, saksas, kontrabosas, scenos gylis ir t.t. Nes kaip taiskyle audiofilui augant - irasu pasiula mazeja. Ir belieka rinktis tik is keliu leideju keliu LP rinkinio, kurie buvo irasyti tik tose keliose "teisingose" irasu studijose, kurios turi tik ta teisingiausia zvaigzdziu metalo technika, ir prie iraso suvedimo dirbo tik tas o ne anas garsistas. Ir visiskai px, kad galbut tas jazzas tau nelabai prie sirdies, bet uztat tu girdi kaip saksafonistas, kazka ten grodamas, vaiksto apie tave, kai tu sedi viso labo pries dvi koloneles. Arba tavo ausys jaucia kiekviena seiles laseli, kuris tyksta ant mikrofono nuo vokalisto lupu kai jis dainuoja visiskai nesvarbu ka. O ziurovu sale girdi taip detaliai, kad gali milisekundes tikslumu pasakyti kada ir kur kazkas pirstelejo. Karlai, tu net gali atskirti ar ten pirstelejo ar pabezdejo. Ir cia yra visas audiofilijos kaifas - girdeti pirdesius ziurovu minioje. Tam aisku teks isleist nemazus $ ant technikos. Pvz eilinis FTP laido gabalas ne taip gerai praleidzia pirdesius, kaip tas kur kainuoja kelias stukes. > Kuo jie skiriasi? > > :)