Kiek stiprintuvo parametru zinai? Kiek ju buna nurodoma gamintojo dokumentacijoje? "Gintas" <netikras@adresas.lt> wrote in message news:h27end$n21$1@trimpas.omnitel.net... > viskas teisinga. Belieka nuspresti-ka girdim, ka ne. Kodel vienas > stiprintuvas, su regis super -duper parametrais skamba it negyvas, o tuo > tarpu kitas , turintis netgi prastesnius parametrus, su ta pacia sistema > skamba naturaliai ir dziugina ausi.....Tad ieskodami, to neaprasomo > kriterijaus ir vargstama. Vieni i stebuklinga lydmetali viltis deda, kiti > i laidus, kiti i cara menancius komponentus.Vargsta, o to stebuklingo > recepto kaip nerandama, taip nerandama....Kaltinami taskiniai kruviai, > fliuktacijos, parazitines sroves ir dar b...s zino kas. O regis tiek > nedaug tereikia-paklaust cia susirinkusiu ir jie pasakys, kas daro itaka, > kas ne. Pasaulis nezino , kad zinovai omnitelio NG slapstosi. > > "TuKas" <vga_nesiukslinti@takas.lt> wrote in message > news:h25eeo$cut$1@trimpas.omnitel.net... >>> ... Srovių ten jokių nėra. Nebent prie tinklo laido yra filtras su >>> kondikais į korpusą kaip kompe. >>> >> >> Jei būti visiškai tiksliam, tai tos srovės atsiranda matavimo metu. Ir jų >> dydžius elementariai galima paskaičiuoti žinant naudojamo voltmetro >> įėjimo varžą ir jo rodomą įtampą - jei netekėtų srovė, voltmetras >> nerodytų ir įtampos, tik tie dydžiai tokie maži lyginat su srovėmis >> kurios teka pačiais maitinimo laidais ir pirmine transformatoriaus >> apvija, kad į jas tikrai galima nekreipti dėmesio. >> Jei stiprintuvas turėtų filtrus iš dviejų kondensatorių, kurie paprastai >> naudojami kompuose, tų kondensatorių ekvivalentinė varža būtų žymiai >> mažesnė už naudojamo voltmetro įėjimo varžą, gautume tinklo įtampos >> daliklį iš 2, ir voltmetras prijungus abiem atvejais rodytų po ~110V. >> Antras idealus variantas - jei nebūtų parazitinių laidumų ir talpumų, >> tokiu atveju voltmetas turėtų rodyti 0. Realiai gaunasi kažkas tarp šių >> dviejų variantų ir todėl voltmetras prijungtas tarp korpuso ir nulinio >> laido rodo kažkokią įtampą, kurios dydis priklauso nuo šių parazitinių >> laidumų ir talpumų bei naudojamo voltmetro varžos. >> Bet kokią tai įtaką gali turėti garso skambėjimui? >> Jei jau parazitinės srovės tekės signalinių kabelių ekranais ir tai turės >> kažkokios įtakos skleidžiamam iš kolonėlių garsui, testuoti kokią tai >> turi įtaką reikėtų ne klausantis muzikos, o tylos - t.y. ar nesigirdi >> 50Hz fono, bei trikdžių kai pvz. kaimynas įsijungė elektrinę barzdaskutę >> ar drelę kuri į tinklą tiekia įvairaus dažnio trikdžių. >> >> >>>> Tegu pageres ir nezymiai-bet juk tam pagerejimui nereikia investuoti >>>> kruvos litu ar iskrauti vagona angliu? Sudetinga? Sunku? >>>> Ar tai priestarauja igytoms zinioms? Gal kokie elektriku gildijos >>>> nuostatai tam priestarauja? Arogancijos poveikis? >>> >> >> Kokios arogancijos? >> Paprasčiausiai noras pasiaiškinti ir suvokti kaip yra iš tikrųjų. >> Tikiu kad viskas pasaulyje susiję ir kaip kažkada mokė vienas amžiną >> atilsį radiotechnikos dėstytojas, jei prie induktyvinės ritės prijungsime >> bateriją, tai turės įtakos kitai ritei, kuri yra pvz. Australijoje, >> tačiau koks gi to poveikio dydis? >> O jei tai perkelti į garso aparatūros sritį, tai manau įlindus į >> stiprintuvo vidų ir pakeitus bet kurį jo pasyvinį elementą, nekalbant jau >> apie aktyvinį kitu, kad ir vos vos skirtingais paramterais, garso kokybei >> tai turėtų nepalyginamai didesnės įtakos. Tačiau taip galima >> eksperimentuoti iki begalybės, o marketingo specialistam juk paprasčiau >> yra parduoti "žvaigždių metalo" laidus ir įtikinti, kad nuo jų žymiai >> priklauso skambėjimas. Nesakau, kad kolonėlių prijungimo laidai visiškai >> neįtakoja garso, tačiau kai jau taip bandoma prastumti brangiausiuis >> maitinimo ar skaitmeninio signalo laidus, niekaip negaliu suvokti, kad >> atsiranda naivuolių tuo tikinčių ir bandančių "išgirsti skirtumą". >> >>