On Wed, 10 Mar 2010 08:27:57 +0200, Gintas wrote:

> tai va-misle, kuo remiantis "smegenys " informuojamos, kad neskaityt to
> disko, kuris tuo tarpu  kitame itaise nuskaitomas normaliai

Visai ne mysle. Pvz, CDR'ai turi kitokia fizine struktura. Pati savaime 
ji nera kazkuom geresne ar blogesne, bet CD irenginio takelio paieskos, 
fokusavimo ir tolesnio sekimo algoritmas gali buti tam nepasiruoses.
Pvz CDR'uose esantis pregroove gali laisvai sunervinti trekingo 
automatika. Is serijos "sito ce neturi buti, nieko nezinau, viso gero". 
Todel pakaitaliojus CDR gamintojus (ir tuo paciu technologijas) kartais 
galima "apeit" sita problema.

Dar gana realistinis variantas: kad vartotojai nepiratautu belekokie 
CDR'ai pagal kureju uzmacias neturi teises savyje turet muzikos. Juose 
net yra speciali zyme kuri sako "for audio" arba "for data". Visi 
norintys gamint for-audio diskus uz kiekviena turejo sumoket nemaza suma 
visokiems latga analogams. Dauguma writeriu ir readeriu ant to deda 
skersa. Bet visai gali buti, kad butent tas magas pasiziuri i mineta bita 
ir jei ten neparasyta "for audio" tai tiesiog parodo faka.
Kaip kad pvz anais laikais tai dare visi buitiniai CD rekorderiai. 
Logiskai mastant tai idiotiska (masinos radija juk nieko neirasineja), 
bet praktiskai niekada nezinai kokias kodo bibliotekas ten jo gamintojai 
is kokio uzpakalio istrauke.
Ir t.t. ir pan.

Be abejo, islieka ir ta galimybe, kad skaitytuvas jau tiek "apakes", kad 
nebeskaito ir puses "blogesniu" stampuotu CD kuriu atspindys arteja prie 
minimaliai leistino. Tada su 5% tamsesniu CDR jam gali buti dar sunkiau. 
Velgi, reikia tikrinti ivairius CDR technologiju variantus.

-- 
kthxbai.