Pritariu Rimui. Procedūra kaip įprastai darau atrodo labai panašiai.

Nuskusti surūdijusį paviršių ir bent po keletą centimetrų aplink.

Nuvalyti skudurėliu su skiedikliu arba senu bendzinu.

Patepti rūdžių surišėju. Leisti jam pilnai išdžiūti. Tiršti rūdžių 
surišikliai pilnai išdžiūsta ne mažiau kaip per valandą. Ant etiketės 
nurodytas laikas dažnai būna nepakankamas, o nesibaigusi reakcija ar 
neišdžiuvęs skystis kaipmat leis atšokti glaistui.

Jeigu prarūdijimas kiauryminis, pripurkšti makroflekso ar panašių putų, 
išdžiuvus išpjauti ~1cm. gyliu pagal skylės formą.

Visą paruoštą paviršių pereiti didelio "grūdo" glaistu. Glaistant virš 
buvusios prarūdijimo vietos padaryti švelnų iškilimą, t.y. storesnį 
glaisto sluoksnį. Būtinai duoti glaistui pilnai išdžiūti (bent valanda 
laiko).

Papildomam tikslumui naudoti smulkiagrūdį glaistą arba purškiamą 
glaistą. Leisti jam pilnai išdžiūti (ne mažiau 45min.)

Gražiai nušlifuoti, ypač kreipiant dėmesį į glaisto kraštus, kurie gali 
bandyt "atsilapot". Jeigu buvo glaistomas kiauryminis prarūdijimas, 
nenaudoti jokių šlifuoklių, viską daryti švelniai, rankomis, nes nuo 
vibracijos ir spaudimo glaistas greit atšoka. Ypatingai gražiai 
nušlifuoti glaisto kraštus.

Užpurkšti bent du sluoksnius grunto su 60min. pertraukomis. Pertraukų 
netrumpinti nepriklausomai nuo to, jog atrodo kad gruntas pilnai išdžiuvo.

Analogiškai kaip su gruntu purkšti bent du dažų sluoksnius. 
Rekomenduočiau "Motip" dažus, galima rasti daugelyje autodalių 
parduotuvių, taipogi "Ermitaže". Priešingai nei senukų "Multona" dažai, 
šie tolygiau "gula", mažiau linkę "varvėti", bei atspalviai pagal 
katalogą būna kiek tikslesni. Kaina ta pati.

Vo taip.