> kokie sunkumai atsiranda auomobilyje kraunant didesne talpa. Jei krovimo srovė stabilizuota (šito niekur nemačiau), tada reikės daugiau laiko. Jei generatorius būtų idealus įtampos šaltinis su pastovia įtampa, tada dvigubai talpesnio akumo srovė, esant tam pačiam įkrovos laipsniui, irgi bus dvigubai stipresnė. Bet nepamirškim, kokios jo realios savybės tipiško lietuvio mašinoj. Prie vidaus varžos (riboja maksimalią srovę) smarkiai prisideda nukirmiję laidai bei masės kontaktai. Esant per žemoms apsukoms, iš variklio gaunama per mažai galios, įtampos reguliatorius nuolat laikys rotorių prijungtą, bet įtampa visvien bus per žema, taigi ir srovės akumui nepakaks. Tą apsukų ribą pakels prasta šepečių būklė. Taip pat yra kiti elektros vartotojai, kurie savaime gali apkrauti generatorių iki maksimumo. Netoli ribinio režimo visos linksmybės ir prasideda; užsimanysi dvigubai stipresnės krovimo srovės, o negausi. Realiai baigsis tuo pačiu -- laiko reikės kažkiek daugiau. Nesiginčiju dėl naujo auto, visada važinėjančio su adekvačia pavara (ne ant gesimo ribos), ir ypač jei elektrikas pamatavo bei palaimino krovimo srovę tam didesniam akumui, o tada pademonstravo, kaip vairuotojo veiksmais galima ją padaryti per mažą. > Jei nera mates sroves kitimo kreives kraunant akamuliatoriu automobilyje Na žinoma, paprasčiau savo autoritetą stumti, nei kreivę duoti. Realią iš skaitmeninio oscilografo ar panašaus daikto, o ne su Wordu iš akies nupieštą įsitikinimams pagrįsti. Atskirai dviems skirtingos talpos akumams, kurie pagal elektrolito tankį yra vienodai iškrauti. Ir suvienodinant sąlygas pagal kitus parametrus. Slabo? -- saimhe