Ta proga dar viena kanka: Armėnas čiešina mergiotę, mol teip ir anaip, to tokia graži, varom pas mane į kalnus, aš ten namelį turiu... -aij nea, aš apie jus, armėnai, tiek prisiklausius, jūs ten tuose savo kalnuose viską dulkinat, ir avis, ir ožkas, ir žąsis... Armėnas taip myslingai nustebęs: -žąsis?