budulis vulgaris rašė: > Todėl dėl šventos ramybės aš irgi būčiau dėjęs į kojas tolyn, o ne > pulčiau padėti kvailei, kuri sugalvojo uždegtą žiebtuvėlį degalinėje > prie benzobako angos kišti, o paskui dar benzu mašinos šoną aplaistyti. Kaltės permetimas kitam taip pateisinant savo negebėjimą (nenorą, baimę) padėti. Jei netyčia užsidegtų tavo (nekvailo ir nekvailai) mašina su vaiku (o taip: daugiau dramatizmo tavo ir situacijos nekvailumui ir nekaltumui išryškinti), tai lygiai taip pat krūva nedalbajobų spruktų ir pravažiuotų pro šalį. Ne vienas net ir pasakytų/pagalvotų: tai dalbakas, mašinos negali susitvarkyti, taip jam ir reikia. Taigi, čia ta kvailė (ar poelgio neatsakingumas, kvailumas) visiškai neįtakoja sprunkančiųjų motyvų, o taip tik teisinamas savo bailumas: surandant kaltininką ir pasmerkiant/pažeminant jį, tokiu būdu pateisinant savo bailumą/neveiklumą (jis to nusipelnė, kvailas, jis nenusipelnė mano pagalbos ir todėl aš to nedariau) Kaip aš pasielgčiau tokioje situacijoje — nežinau. Labai tikėtina, kad išsigandęs, būdamas šoke, irgi sprukčiau, saugočiausi. Bet tuo momentu svarstyti ar verta padėti dėl to, kad kažkas kvailas ar kvailai pasielgė, esu beveik tikras, netektų.