O kaip su vaikų ten visokiom mokyklom beigi būreliais? Bute gyvenant (ne bajoruose, žinoma), tai vaikai patys su visuomeniniu suvažinėja, po pamokų namo užsuka, pavalgo, pailsi - ir į būrelį nuvažiuoja. Ar pas korepetitorę kokią. Maniškiai dar į mokyklą neina, bet sūnėnas 12m amžiaus tai nuo žalgirio stadiono visur vienas varinėja trūlikais. Motina jo net mašinos visai neturi. Pusseserė iš rokantiškių du panašius balbiesus nuolat su mašina vežioja. Gerai kad iš darbo gali dažnai atsiprašyt, išlėkt. Bet jei darbas būtų tiesiogiai su klientais ar šiaip koks, kur atsiprašyt negali - nu ir blogai. 2016.02.03 15:37, Linas Petkevičius rašė: > Iš patirties - į miestą lendu tik to, ko nėra pakraštyje. Logistika > tikrai ne bėda, ypač kalbant apie tokius dalykus, kaip restoranas > vakare, teatras, kinas ar panašiai. > Man tai kaip tik pagaliau buvo išmokti planuoti nors minimalia viską. > > "spakainas" wrote in message news:n8su3d$m0c$1@trimpas.omnitel.net... > > Mano patirtis rodo, kad į mišką palėkt šašlų pakept gaunasi visiems ir > visada. O "į centrą" lyst priemiestiniai dažniausiai "nenori", nes > elementariai per daug laiko užima pats susiruošimas ir logistika. > Bet čia gal taip natūraliai yra, kad į priemiesčius išsikelia tie, > kuriem ramybės reikia, ir jie nemėgsta miesto šurmulio. Bet tai tada - > nx butas, namo reik - ten dar daugiau laisvės ir ramybės.