Vakar zmonai nutikimas buvo - priena zmogus parkinge prie prekybcentrio, 
sako leisk prikurt auto, per tris savaites akumas nusedo.

Zmona sako pirmyn, не вопрос.  Zmogelis uziskure, dekingas be galo, siulo 
imti 20 eur ir sako, kad jau xz kiek laiko vaiksto ir praso visu, ir niekas, 
Karlai, niekas nesutinka.

Zmona pinigu atsisake, tai vis tik isiule jai sokolado ir saldainiu.


Chebra, cia rimtai dabar taip? Mano atminty tai visai kitaip tokia situacija 
spresdavosi.

Cia zmoniu baime, kad nauja tacke suges, ar visiskas nenoras padeti kitam?

Blia blia, link kur kur santykiai tarp zmoniu (o gal smegenine) vaziuoja.


Fleimui pakurt - siulau mane apkaltint nostalgija tarybiniams laikams ir 
slaptu rusijos remimu.