> Taigi pats rasei kad dar iki pernai niekas statistikos neskaiciavo. Bet
> skirste pilnu tempu. Zodziu neuzskaitau.
>

Rinko, bet neskaiciavo. Neuzteko imties. Todel remesi nestatistinemis 
metodikomis.
>
> Tai papasakok apie tas metodikas, labai smalsu.
>
>

Cia tas pats, kas papasakok apie automobilio remontu metodikas :). Jei 
trumpai, tai tarifai sudaromi atsizvelgiant i tokius parametrus:

A. Subjektyvius.
B. Statistinius vidinius DK duomenis.
C. Statistinius rinkos duomenis.
D. Tyrimu duomenis.
E. Kitu rinku duomenys.

Jeigu neaisku, galiu detalizuoti, bet turbut pats supranti, ka daugmaz 
kiekvienas punktas apima. Kiekvienje rinkoje ir skirtingu metu taikomi 
skirtingi kokteiliai ish shiu punktu, bei skirtingai vertinami shitie 
duomenys. Tavo klaida tame, kad tu bandai galvoti logiskai. Deja, 
draudimas - pelno imone ir i logika jiems nusispjauti, kol tai padeda 
uzdirbti babkes. Jei netureciau duomenu irgi galvociau, kad koreliacijos 
tarp kubaturos ir avaringumo nera. A vat yra  - priesh faktus nepamyshi. 
Kodel - cia jau gilesnes teorijos klausimas. Aktuarijai, bent jau pas mus 
kolkas nesigilina i priezastis. Jie mato - didesne kubatura, reiskia 
didesnis avaringumas. Nors priezastis gali buti kita - pavyzdziui melynakiai 
daugiau vazineja su didesnes kubaturos varikliais ir daro daugiau avariju. 
Kai iki to prisikas - taikys pagal akiu spalva. Aisku, galima galvoti, kad 
reikia nusikopijuoti kitu shaliu metodikas ir statistikas. Irgi shudas 
gausis. Bent jau pas mus pagal statistika Lamborghini n kartu rizikingesne 
mashina nei 316 su suoliuku ant bagazniko, o Ferrario nuostolingumas 
Maskvoje ir Ženevoje skiriasi kartais. Plius istatymu skirtumai, kas taip 
pat daro itaka imoku tikslumui.

> As nezinau ka jie ten daro latvijoj, bet lietuvisko LD skaiciuokle nieko
> panasaus neklausia. O juk sneka butent apie lietuva.
>

Kiek pamenu, valstybinius numerius klausia. O iena draudimo bendrove, kaip 
pavyzdys, atsizvelgia i tai, keliu kambariu tavo butas ir į sveikatos bukle.