gìrtas, -à adj. (3)
1. apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų: Gìrtas pameta protą Ėr. Svirduliuoja 
lyg girtas P.Cvir. Gìrtas [dūksta] kai drignių užėdęs Jrk. Plepa it girtas, 
niekus graibydamas S.Dauk. Boba tuomirkos vis girtà buvo J. Mūso tėvuo nė 
girto nereik – ans išpliurpa ir negirtas Šts. Jurgis sugrįžo namon girtų 
girtas M.Valanč. Girtų girčiausias drybsojau rš. Ir, gėręs vyno, girtas tapo 
BB1Moz9,21. Iš džiaugsmo lyg gìrtas KI467. Girtas it mielė Skd. Girtas kaip 
žemė Kp. Gìrtas kap pėdas Krsn. Gìrtas kaip maišas Trgn. | prk.: Vėju 
gìrtas, ė miegu sotus Švnč. Namai buvo pilni girto ūkavimo ir klegesio rš. 
Ir verkė girtomis ašaromis rš. Tavo tvora girtà (kuolai išsiklaipę, 
kreivotai stovi) Sml. Jau ji girtà miego (mieguista, labai miego nori) Lp. 
^ Girto dovana – paiko džiaugsmas B. Girtas ir važiuotas, pagirioms nė 
pėsčias B. Vandenį gėręs nebūsi girtas B. Girtas penkiais šešiais, o 
pagirioms nė vienais B. Girtám ir ožkos kaustytos Tr. Girtám ir viešakelis 
siauras Lp. Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam B. Su girtu dvi 
kalbi, su durnu du turgu S.Dauk. Jei po gìrtai galvai (išgėręs), tai 
papasakotau Vrn. Smuklėj muša ir negirtus Slm.
girtaĩ adv.: Turėkis tvirtai, kad nebūtų girtaĩ Šts. Mačiau žmogų – girtai 
girtas, kalboj buvo vienok tvirtas O.
2. stiprus, svaiginamas (apie gėrimą): Gal daug apynių dėjot, kad toks 
gìrtas alus Slm. Kam tu padarei girtą alutį, ratuto? NS471. Vienas už kitą 
daro alų girtesnį Ėr. | Jonas ... neturėjo gert vyno ir nė vieno gėrimo 
gìrto DP462.

> Ka reishkia Gyrtas?
>
> N. M.