Žinoma, kad kalta valdžia. Pas mus per lengvai priiminėjami įstatymai. Tvoksteli kažkam, kad klesti girtavimas, tai uždraudžia naktį nusipirkti alkoholio net abstinentui. Triukšmo normos galioja net vienkiemiuose gyvenantiems. Neseniai perskaičiau STR'e, kad mansardoje žemiausia pataplos vieta negali būti žemiau nei 1,6 m. Ir kas blogiausia, kad visi susitaikėme su tokia padėtimi. Priimame kaip duotybę situaciją, kada priimant teisės normą jau žinoma, kad kai kuriais atvejais jos vykdyti nebus įmanoma. Dar būtų pusė bieso, kad tokie atvejai būtų išimtiniais. Galima būtų pasiremti teisės aiškinimo racionalumo ir protingumo principais. Bet dabar tai masinis reiškinys. Pasikartosiu, bet mano suopračiu, kaip tik tokioje situacijoje slypi daugelis mūsų visuomenės ir valstybės bėdų priežastys. Čia, o ne "išbyrėjusių dantų formos gyvenvietėse", kurios tokios patapo dažniausiai dėl tingaus ar kvailo projektuotojo, kuriam, gal būt, lengviau popieriuje brėžti tiesią liniją, arba kurio vizijose tik žali lygūs plotai su išpuoselėtais augaliukais, nesuprantant, kad tuos augaliukus kažkas turės puoselėti. Pas mus teisė eina savo keliu, gyvenimas savo. Kartais jie susiduria, sukibirkščiuoja ir vėl išsiskiria. Į Seimą rinkčiau tokį, kuris nesakys "sumažinsim mokesčius" ar "pastatysim vaikų darželį". Rinkčiau tokį, kuris pasakytų "neskubėsim su įstatymais, pasversim viską, pamatuosime, ilgai svarstysim ir ieškosim kompromisų, o tada kai tvirtinsim, tai jau ilgam"