Pirma guglo nuoroda: Sodas bunda Atsilus orams sugrizta pauksciai, pradeda brinkti vaismedziu pumpurai, rausveja ziedpumpuriai, skleidziasi pirmieji lapeliai ir ziedai, pabunda dauguma sodo kenkeju. Rytais ar vakarais, kai vabzdziai ne tokie judrus, vaismedzius reikia papurtyti, po medziais ant audinio ar polietileno pleveles nukritusius ziedgrauzius, lapsukius ir cigarsukius sunaikinti. Kai daug obuoliniu pjukleliu, blakuciu, ziedgrauziu ir amaru, jie naikinami insekticidais. Brinkstant pumpurams ir ziedpumpuriams igaunant rausva spalva, sodai purskiami aktaros (2 g /10 l vandens), fastako arba decio (4 ml /10 l vandens) tirpalais. Neatsparios rauplems ir zieves ligoms obelys purskiamos efektoriumi (5-10g /10 l vandens) arba chorus (2 g/ 10 l vandens). Pradejus sprogti pumpurams, galima isgeneti pasalusias sakas ar patrumpinti uglius iki sveikos medienos. Atskirti nusalusias sakas galima pagal pumpurus ir spalva. Daznai nusala rudeni nespeje sumedeti, pertresti azoto trasomis ugliai. Ju mediena buna tamsiai ruda. Jeigu issala visas medelis, nupjaunama iki sveikos vietos. Is mieganciuju pumpuru isaugs keli nauji ugliai, o is ju bus galima uzsiauginti nauja vaismedi. Kiskiu suzaloti medeliai patepami sodo tepalu, o labai nugrauzti nupjaunami ir auginami is ugliu. Sprogstant pumpurams, zieve gerai atsoka, galima skiepyti vaismedzius. Zydi vaismedziai Sodai prazysta, kai oras susyla iki 12-15 °C silumos, mazdaug geguzes 10-20 dienomis. Tada atslenka ir salnos. Neprasiskleidusiems ziedams kenkia nuo 2,8 iki 3,9 °C salciai. Obelu, kriausiu, vysniu ir slyvu ziedai ar uzuomazgos apsala esant 2-3 °C salcio. Nusalus ziedams, vaismedziai krauna daugiau ziediniu pumpuru, kitais metais gausiau zydi, ima prameciuoti. Noredami sodo augalus apsaugoti nuo salnu ar bent kiek sumazinti ju poveiki, vieni sodininkai kurena lauzus ir dumina sodus, kiti purskia juos vandeniu. Zydinciu sodu negalima purksti cheminiais preparatais. Zydejimo pabaigoje sode skraido vaisedziu ir lapsukiu drugiai, todel reiketu pakabinti feromoniniu gaudykliu ar kvapiu jauku jiems privilioti. Siam tikslui tinka ir juodos duonos plutu, cukraus, mieliu ir razinu uzpilas. Jis siek tiek parauginamas, ispilstomas i indelius, kuriu bent po du pakabinama vaismedziuose. Krinta ziedlapiai, mezgasi vaisiai Retai, bet kartais sodus aplanko ir velyvos salnos, galincios nusalnoti vaisiu uzuomazgas. Jeigu primegzta daug vaisiu uzuomazgu, jos nuskabomos paliekant kas 10 cm viena nuo kitos. Po zydejimo, vainiklapiams krintant, formuojantis vaisiams, nuo ligu ir kenkeju galima purksti kraujazoliu, pelynu nuovirais arba chorus (2 g/10 l vandens), skoru (2 ml /10 l vandens), efektoriumi (5-10 g /10 l vandens). Sie preparatai saugo sodo augalus nuo raupliu, zieves ligu ir puviniu. Nuo kenkeju galima purksti aktara (2 g/ 10 l vandens), fastaku ar deciu (4 ml /10 l vandens). Erkes ir amarai naikinami skystuoju kalio muilu (400 g /10 l vandens). Jeigu vaismedziai pasodinti si pavasari, po menesio juos vertetu patresti azoto trasomis (po 50 g amonio salietros). Sausa pavasari jie palaistomi ne maziau kaip po 5 l vandens. Pomedziuose ir pokrumiuose ravimos piktzoles. Siuo laiku dar galima geneti vaismedzius, intensyvesnis genejimas baigiamas ne veliau kaip per savaite po obelu zydejimo. Vegetacijos metu genimos stipriau augancios obelys, reguliuojamas ugliu kiekis ir ju augimo kryptis. Braskyne pabarstoma smulkintu siaudu ar patiesiama agrodanga. "and" <and@and.and> wrote in message news:hpdcjv$bdg$1@trimpas.omnitel.net... > Sveiki > > gal cia yra sodininku? Ieskau patarimu apie pavasarini vaismedziu purskima > nuo ligu ir kenkeju. > ar kas patartu? > > and