Am 14.05.2010 10:36, schrieb Linas Petkevičius: > > > "SMart" <strazdaitisNoSpAm@gmail.com> wrote in message > news:mn.72b47da5bf9add92.0@gmail.com... >> Na dabar tu imk ir rank1 prie širdies padėjęs pasakyk, kiek iš tavo >> aplinkos žmonių krykštauja iš džiaugsmo, kai jų giminės į bulviekasį >> pakviečia .... Pas mane darbe rudenį kas antras spjaudosi, tai kitas >> miesčionis dar ir susukta nugara savaitę vaikšto, bet po netų .... vėl >> važiuoja. Tdėl kad giminės paprašė, o atsisakyt "negražu". Su mintim >> "eina ji na.... su savo bulvėm....." sėda ir vėl važiuoja .... >> > > Nesigilinau. Gal tokiu durnu mano rate nera. Galiu atsakyt tik uz save - > jei kviestu, tai mielai vaziuociau. O bet tačiau... Čia dar amžiaus ir kartų klausimas. Kai tau iki 30, draugai studentai ar tik pradėję dirbti, pilni energijos ir nesunkiai organizuojantys savo laiką - vienas klausimas. O paskui tos gretos natūraliai retėja... Ir ateina laikas, kai pradedi galvoti, kad gal aš geriau pasamdysiu nešiką už 50 litų, o ne prašysiu draugo, kuris - žinau - po to, gal man nieko ir nesakys, bet savaitę vaikščios persikreipęs. Iš kitos pusės - "senoji", sovietinė karta buvo įpratusi viską daryti "per draugus" (ne imei sto rublei, no imei sto druzei). Jiems ir dabar taip natūraliau ir aiškiau. Ir tada 70 m. diedukas ne samdo nešikus, o pats su 3 (nedaug jaunesniais) draugais kraustydamasis tempia pianiną (nes sūnus, padėjęs kraustyti viską kitą, atsisakė, sakė, aš tau pasamdysiu nešikus), nes "NE, koks tu man sūnus, nepadedi, nešikai š...., PINIGUS kainuoja, mes patys....) Ir nežinai, ar verkt, ar juoktis, dar gerai, kad viskas gerai baigėsi.