> Tadai, siluma kaip ir vanduo sklinda srautu, jei skerspjuvis mazas -
> srautas mazas, silumos laidumas nusako kaip tam silumos srautui lengva
> sklisti ta medziaga
> Palyginimui 7 cm sluoksniu betono su 200 kartu mazesniu nei Al folijos
> (nu manau, kad jei betonas su plastifikatorium tai kokius 100 gal..)
> silumos laidumu silumos srautas bus didesnis nei per folijos 0.1mm
> sluoksneli. Proporcijas manau zinant elementarias aritmetikos taisykles
> galima nustatyti.....
> Kas liecia medzio grindis, tai ju laidumas dar ~20 kartu mazesnis nei
> betono, o ir medienos sluoksnis ne 7cm, taigi srautu santykis pasislenka
> folijos naudai
> Beigi reikia ivertinti kad sauso dejimo budu vamzdis betarpiskai
> lieciasi su folija kokiais ~75 prc savo diametro o folijos po betonu
> atveju duok dieve 5%, kita siluma vistiek folija pasiekia per betona....
>
> Nu gal biski paaiskinau... :)
>
> P.S. Mindzio grindu atveju folija butu padejus kadangi keramikos + kliju
> sluoksnis nykstamai mazas,(~1cm) tai silumos srautas per folga
> santykinai didelis lyginant su grindinio sildymo betone atveju....
>
Nors i folga po betonu iki siol ziuriui skeptiskai, bet diskusijai 
pratesti, pastebesiu, kad
 > sauso dejimo budu vamzdis betarpiskai lieciasi su folija
 > kokiais ~75 prc savo diametro"
 >
Sutikciau su maziau 50%

 > Palyginimui 7 cm sluoksniu betono su 200 kartu mazesniu nei
 > Al folijos (nu manau, kad jei betonas su plastifikatorium
 > tai kokius 100 gal..)
 > silumos laidumu silumos srautas bus didesnis nei per folijos 0.1mm
 > sluoksneli
 >
Jeigu betono laidumas 100 kartu mazesnis tai, nuo vamzdzio 1cm atstumu 
betonas ikaites ir savo siluma perduoda po juo guliciai 0,1mm folgai, 
kuri gauta siluma perduoda toliau. Tai yra folga pernesa siluma 
tolimesniam (maziau sildomam) betono sluoksniui...
STR'uose tokiu skaiciavimu metodika reglamentuojama naudoti 
interpoliacija. Pavyzdziui, sudejus vata tarp gegniu ir grabestu, del 
salcio/silumos tiltu, stogo silumines izoliacijos storis turi buti 
didinamas daugiau kaip 1,5 karto.