> Beje, kaip suprantu zadi sideigti visas imanomas sildymo rusis pas save name (orinis sildymas+zidinio sildymas+grinidnis sildymas+radijatoriai),. O gal geriau visdelto apsiriboti kelioms alternatyvomis, bet realiai veikianciomis? :) > > T:) > Nediskutuoju ar reikalingas vedinimas. Perki rekuperatoriu ir nesuki smegenu. Kitas varianatas nusiperki silumokaiti uz 400 litu ir nereikia jokio rekuperatoriaus? Ar reikia paduodama ora pasildyti? Nezinau. Pazistamas turi orini sildyma ir teigia, kad komfortabili puciamo oro temperatura turi buti apie 35 laipsnius. Taigi ir man reiketu TIKRIAUSIAI paduoti tokios temperaturos ora nors ir jo kiekiai daug kartu mazesni. Oras pas mane paduodamas po langais tai kaip ir nematau problemu ji cia susildyti nuo bendros sildymo sistemos. Gaunasi kaip ir konvektoriai, bet ventiliatorius yra bendras visiems nuo vedinimo sistemos. Kol kas cia nematau, kad kur nors zenkliai investuociau i vedinimo sistema. Kam moketi uz rekuperatoriaus automatika, jeigu tai gali atlikti sildymo sistemos valdiklis? Kodel naudoti oro pasildymui elektra, jeigu ora gali sildyti sildymo sistema? O gal is viso man silumokaicio atsisakyti ir ismetama ora paleisti per SS karstam vandeniui gaminti. Zidinys/krosnis? Sildymo saltinis, kuris naudoja tik malkas. Nenoriu diskutuoti ar toks reikalingas. Turiu ji ir gal kada nors panaudosiu. Taigi kol kas jokios sildymo sistemos neturiu. Iki siol maniau, kad turesiu geotermini, bet pastaraisiais menesiais nuomone pakeiciau ir statysiu pacio maziausio galingumo automatizuota granulini katila. Mazesnio kaip 10kW galingumo niekas Lietuvoje nesiulo. Internete yra variantai, bet kainos apie 30,000. Granulinis katilas, veikdamas 10-20% apkrovimu naudoja apie 40% daugiau granuliu. O juk daugelis vartotoju teigia, kad ju granuliniai daugiausia laiko dega, kad patiekti kelis kilovatus silumos. Taigi pirkciau maziau 10kW granulini, o galimu salciu metu gauciau papildomai kokius 5kW is krosnies su malkomis. Dar nepaminejau karsto vandens gamybos. Nezinau koki sprendima priimti. Atsisakyti rekuperatoriaus ir naudoti issivadejusio oro SS? Kam man kisti i SS, jeigu turesiu granulini? O ka daryti vasara? Kurti granulini tik karstam vandeniui? Ikaitinti granulinio buferine talpa ir ja prasukti per boileri? Vasara naudoti elektra? O rudeni pavasari ka daryti su granuliniu? Taigi svarstau ka daryti su karsto vandens gamyba. Noreciau katilineje tureti kokiu 300 litru talpa. Turiu dar viena arti igyvendinimo fix ideja. Statysiu 3 vmt po kriauklemis elektrinius 15 litru boilerius, juos tarpusavyje sujungsiu, o karsta vandeni atsivesiu i juios atsivesiu is katilines. Taigi uz 750 litu turesiu recirkuriacijos sistema pakaitala ir 45 litru elektrini boileri. Kai paleisiu dusa, pajungta nuo vieno is boileriuku, karsto vandens papildymas vyks is gretimu boileriuku ir is katilines 300 litru karsto vandens talpos, kurioje karsto vandens gali ir nebuti. Tuomet visi trys boileriai isijungs savo tenus. Jeigu tuo metu bus prigaminta katilineje karsto vandens tai elektra nebus naudojama. Taigi del 300 litru boilerio. Kodel jo neisygyti uz 6,500 litu kartu su SS ir naudoti kai lauke iki keliu laipsniu minuso. Sumoje su granuliniu gaunasi 20,000. Ir dar turesiu uz 15,000 granuliu garaze nuo kainu skirtumo su SS. Nematau papildomu investiciju, jeigu paklosiu sildymo vamzdi i grindis visu namo perimetru taip, kad jis siame plote veiktu kaip grindinis, o reikalui esant ant jo pakabiciau radiatorius, kurie butu skirti kambario sildymui arba paduodamo oro sildymui. Juk sis vamzdis betone kainuotu papildomu 0 centu, nes uzimtu grindinio sildymo vamzdzio vieta. Daug prirasiau, nes gal kiti pamatys tai kur as permoku, o pats to nesuprantu. Del Karsto vandens gamybos dar turiu bent metus laiko pagalvoti. Gal vietoj mineto SS stratyti saules kolektorius? Galeciau kokius 4vnt pastatyti kad tik ziema bent karsto vandens pagamintu. Vasara tektu palikti 1-2 veikiancius. Tik abejoju ar pakaktu tos 300 litru talpos silumai akumuliuoti. Problema, kad nepadariau perteklines silumos nuvedimo i zeme.