o tai kodel statybininkai kaip patrake pirkdavo raketas kartu su dregmes
> rinktuvais?

Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo daugiau ore gali būti vandens garų 
būsenoje
dregmes surinkejas efektyvus kai  yra temperaturu skirtumai
prisotinta dregna ora efektyviau salinti nei ji nusausinti


Našumas (30 °C, 80 %) 20 l / 24 h
Darbinis diapazonas – temperatūra 5-35 °C
Oro srautas 215 m3/h
Vandens bako talpa 5,5 l
Įtampa 230 V / 50 Hz
Energijos sąnaudos 370 W / 1,7 A
Matmenys I x P x A 410 x 210 x 550 mm
Svoris 12,5 kg
NAŠUMO PASKAIČIAVIMAS
Efektyvus drėgmės surinkimo paskaičiavimas:
Vvent = V x 2
V – tūris (ilgis x plotis x aukštis) [m3]
Vvent – drėgmės surinktuvo oro srautas [m3/h]




Vandens garai ore
Praėjusiame skyrelyje buvo kalbama apie sauso oro sudėtį. Tačiau ore visada 
egzistuoja tam
tikras vandens garų kiekis. Šaltuose Arkties rajonuose jo tūrinė dalis 
sudaro kelias  dešimtąsias
procento, tuo tarpu labai šiltame ir drėgname tropiniame ore net – iki 4 %.
Vandens garai į  atmosferą patenka garavimo nuo ?emės paviršiaus ir 
transpiracijos metu.
Vykstant oro maišymuisi dalis vandens garų patenka į aukštesnius atmosferos 
sluoksnius, bet vis
dėlto did?ioji  jų  dalis yra susikoncentravusi prie ?emės paviršiaus. 
Vandens garų koncentracija
didėjant aukščiui greitai ma?ėja, o daugiau kaip 99 % visų vandens garų yra 
sukaupta troposferoje.
Oro srautai juos perneša iš vienų ?emės rajonų į kitus.
Su vandens garais ore ir su jų perėjimu iš dujinės į skystą ar kietą būseną 
susiję svarbiausi
atmosferos procesai.  Kondensuojantis vandens garams formuojasi lašeliai, 
kurie kritulių pavidalu
gali pasiekti paklotinį paviršių. Iš debesų krentantys krituliai yra vienas 
svarbiausių meteorologinių
parametrų. Tie patys debesys yra vienas  reikšmingiausių Saulės 
spinduliuotės prietaką lemiančių
faktorių. Vandeniui garinti nuo paviršiaus yra sunaudojami dideli šilumos 
kiekiai, o jam
kondensuojantis (da?nai toli nuo ten, kur jis išgaruoja) ta pati šiluma 
atiduodama į aplinką. Todėl
galima teigti, jog vandens garai aktyviai dalyvauja ir energijos mainuose. 
Vandens garai stipriai
sugeria ilgabangę ?emės spinduliotę (kaip ir anglies  dioksidas, metanas ir 
kt.), taip ma?indami
naktinį oro atšalimą. Kadangi vandens garų kiekis ore ?ymiai didesnis nei 
anglies dioksido jie
tampa svarbiausiomis šiltnamio dujomis (?r. priedą „Šiltnamio efektas“).
Vandens garų kiekis tam tikrame oro tūryje negali augti be galo. Kiekvienai 
temperatūros
reikšmei egzistuoja ribinis įmanomas vandens garų kiekis. Kai ši riba 
pasiekiama, vandens garai
vadinami sočiaisiais, o oras – prisotintu.
Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo daugiau ore gali būti vandens garų 
būsenoje.
Vidutinė tam tikro vandens tūrio molekulių kinetinė energija (kartu ir 
judėjimo greitis) yra
tiesiogiai proporcinga vandens temperatūrai. Tuo tarpu atskirų molekulių 
judėjimo greitis gali būti
didesnis arba ma?esnis u? vidutinį. Molekulės, kurių judėjimo greitis yra 
ma?esnis u? vidutinį,
negali atitrūkti nuo skysčio paviršiaus, tuo tarpu kai kurios kitos turi 
pakankamai energijos nugalėti
skysčio molekulių tarpusavio traukos jėgas. Šios molekulės palieka skystį 
(garuoja) ir padidina
vandens garų kiekį ore virš vandens paviršiaus.
Ore esančios vandens molekulės elgiasi panašiai,
tik šiuo atveju molekulės, kurių kinetinė energija yra
ma?esnė  u? skysčio molekulių tarpusavio traukos jėgą,
yra absorbuojamos skysčio paviršiaus (kondensuojasi) ir
suma?ina vandens garų kiekį ore.
Tam tikroje temperatūroje gali nusistovėti
pusiausvyra (prisotinimas) tarp garavimo ir
kondensacijos. Išaugus oro temperatūrai, atsiranda
daugiau molekulių, kurių  kinetinė energija  didesnė u?
kritinę, todėl vandens garų molekulių kiekis ore išauga.
Oro temperatūrai ma?ėjant, vandens garų kiekis
prisotinimo būsenoje suma?ėja (2.1 pav.). Visiškai tiksli
sočiųjų vandens garų slėgio  E priklausomybė nuo oro
temperatūros kol kas yra sunkiai matematiškai
išreiškiama. Todėl sukurta nema?as skaičius tam tikslui
skirtų empirinių formulių.
2.1 pav. Sočiųjų vandens garų slėgio
priklausomybė nuo oro temperatūros
Viena pirmųjų ir ganėtinai tiksli išraiška buvo pasiūlyta vokiečių 
mokslininko H. Magnuso
(1844):Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“
17
? = ? × 10
??
?+?
,
(2.1)
kuriai kiek besiskiriančius koeficientus  a,  b ir  c pasiūlė daugelis 
mokslininkų,  tarp jų ir rusų
meteorologas L. T. Matvejevas:
? = 6,11 × 10
7,63?
241,9+?
,
(2.2)
kur t – oro temperatūra (°C).
Koeficientas c (6,11 hPa) yra sočiųjų vandens garų slėgis, kai oro 
temperatūra lygi 0 °C.
Kai oro temperatūra teigiama, sočiųjų vandens garų slėgio virš vandens 
paviršiaus reikšmė
priklauso tik nuo  temperatūros. Jei oro temperatūra neigiama, rodiklio 
reikšmė priklauso ir nuo
garuojančio paviršiaus būsenos.  Toje pačioje temperatūroje sočiųjų vandens 
garų slėgio reikšmė
virš ledo paviršiaus ma?esnė nei virš peršaldyto vandens paviršiaus, nes 
vandens molekulių
tarpusavio traukos jėgos skystyje yra ma?esnės nei lede. Todėl nuo ledo 
atsiplėšia ma?iau
molekulių nei nuo vandens. Sočiųjų vandens garų slėgį (E) virš ledo 
paviršiaus galima apskaičiuoti
taip:
? = 6,11 × 10
9,5?
265 ,5+?
..
(2.3)
Prisotinimo būsena da?niausiai pasiekiama ?emėjant temperatūrai. 
Temperatūrai toliau
krentant vandens garų kiekis, viršijantis reikalingą prisotinimui, 
kondensuojasi arba kristalizuojasi
t. y. pereina į skystą ar kietą būseną (susidaro rūkas, iškrenta krituliai 
ir t. t.). Taip pat oro
prisotinimas gali būti pasiekiamas vykstant intensyviam garavimui nuo 
paklotinio paviršiaus.
Oro drėgmę apibūdinantys dyd?iai
Da?niausiai meteorologijoje oro drėgmė yra charakterizuojama  ?emiau 
patreiktais
kintamaisiais.
1. Sočiųjų vandens garų slėgis E (hPa) – maksimaliai įmanomo vandens garų 
kiekio ore
tam tikroje temperatūroje slėgis.
2. Vandens garų slėgis e (hPa) – tai realus vandens garų, esančių dujų 
mišinyje slėgis. Šis
dydis da?niausiai yra ma?esnis u? sočiųjų vandens garų slėgį (E) ir tik kai 
oras yra prisotintas, e
tampa lygus  E. Lietuvoje vandens garų slėgis svyruoja nuo  1 hPa 
(nusistovėjus labai šaltiems ir
sausiems orams) iki 25 hPa (u?slinkus karštai ir drėgnai oro masei).
3. Absoliučioji drėgmė a (kg/m³ arba g/m³) – vandens garų masė tūrio 
vienete. Lietuvoje
vandens garų masė kubiniame metre svyruoja nuo gramo dalių iki 20 gramų. 
Absoliučiąją drėgmę,
vandens garų slėgį ir absoliučiąją temperatūrą (T) sieja toks ryšys:
? = 0,217
?
??
.. (2.4)
4. Specifinė arba lyginamoji drėgmė s – vandens garų masės santykis su 
drėgno oro mase
tame pat tūryje:
? =
0,622 ?
 ??? 0,378 ?
.. (2.5)
Šis santykinis dydis išreiškiamas kg/kg, tačiau kadangi vandens garų masė 
yra labai
nedidelė, lyginant su drėgno oro mase, meteorologijoje jis da?niausiai 
pateikiamas g/kg.
5. Mišinio santykis r – vandens garų masės santykis su sauso oro mase tame 
pat tūryje:
? =
0,622 ?
(??? ?)
.. (2.6)
Kaip ir specifinės drėgmės atveju, išreiškiamas kg/kg arba g/kg.
6.  Santykinė drėgmė  f (%) – santykis tarp esamo vandens garų ir sočiųjų 
vandens garų
slėgio (toje pačioje temperatūroje):
? =
?
?
× 100 . (2.7)
Da?niausiai išreiškiama procentais, tačiau kai kuriuose skaičiavimuose gali 
būti pateikiama
ir vieneto dalimis.Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“
18
7. Drėgmės deficitas d (hPa) – skirtumas tarp sočiųjų vandens garų ir esamo 
vandens garų
slėgio (toje pačioje temperatūroje):
? = ? ? ? . (2.8)
8.  Rasos (šarmos) taškas td (°C) – temperatūra, kurioje ore esantys vandens 
garai (esant
tam tikram slėgiui) taps sočiaisiais  (e=E). Oro temperatūrai išliekant 
pastoviai, o vandens garų
kiekiui kintant, rasos taško temperatūra gali labai stipriai svyruoti. Į 
(2.2) ar  (2.3) formules vietoj
oro temperatūros įrašę rasos taško temperatūrą, galime nustatyti vandens 
garų slėgį e.
9.  Rasos  (šarmos)  taško deficitas ?td (°C) – oro ir rasos  (šarmos) 
taško temperatūrų
skirtumas:
???? = ? ? ?? . (2.9)
Oro tankis
Visos dujos gali būti suspaud?iamos, todėl jų tankio reikšmė smarkiai kinta 
priklausomai
nuo slėgio ir temperatūros. Ryšys tarp šių elementų idealiose dujose yra 
apibrė?iamas šia lygtimi:
T
R
p
?
?
?
? , (2.10)
kur p – slėgis, ? – tankis, ? – dujų molio masė, T – temperatūra (K), R
?
– universali dujų konstanta
lygi darbui, kurį prie pastovaus slėgio atlieka vienas dujų molis pakilus 
temperatūrai 1 °C. Skaitinė
R
?
reikšmė lygi 8,314472 J/(mol×K).
Jeigu šią lygtį pritaikysime sausam orui, kurio molinė masė lygi 0,02897 
kg/mol, ir vietoj
universaliosios dujų konstantos įvesime specifinę dujų konstantą  R = R
?
/? = 287 J/(mol×K),
gausime sauso oro būvio lygtį:
RT
p
? ? . (2.11)
Remiantis šia lygtimi, galima apskaičiuoti sauso oro tankį, kai ?inome 
temperatūrą ir slėgį.
Kadangi tankis ? = 1/v (v – specifinis dujų tūris, kurį u?ima 1 kg dujų), 
lygtį galima rašyti taip:
???? = ???. (2.12)
Šią lygtį 1831 metais išvedė prancūzų mokslininkas B. Klapeironas.
Ore visada būna tam tikras vandens garų kiekis. Todėl norint nustatyti 
drėgno oro tankį,
reikia prie sauso oro tankio pridėti vandens garų tankį.
Jei drėgno oro slėgis lygus  p, o vandens garų slėgis  – e, tai sauso oro 
slėgis (p–e). Taigi
atveju sauso oro tankis:
RT
p e
s
( ? )
? ? , (2.13)
o vandens garų tankis:
R T
e
v
?v ? . (2.14)
Kadangi  R = Rv/0,622 (0,622 yra  molinių vandens garų (0,01801 kg/mol) ir 
sauso oro
(0,02897 kg/mol) masių santykis), tai vandens garų tankis gali būti 
išreikštas taip:
?
?? =
0,622?
???
.. (2.15)
Sudėję (2.13) ir (2.15) lygtis, gauname drėgno oro tankį:
(1 0,378 ) ,
p
e
RT
p
? ? ? (2.16)
e/p – labai ma?as dydis, realiomis sąlygomis neviršijantis 0,04. Šiuo atveju 
galima pritaikyti
matematinę išraišką 1 – a = 1/(1 + a), kuri tinka tuo atveju, kai a reikšmė 
labai ma?a, nes tada (1 –
a)(1 + a) = 1– a² ? 1. Todėl:
,
1 0,378
1
1 0,378
p
p e
e
?
? ? (2.17)Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“
19
o drėgno oro tankis gali būti u?rašytas taip:
(1 0,378 )
p
e
RT
p
?
? ? . (2.18)
Dydį T (1 + 0,378 e/p) pa?ymėję Tv, gauname:
..
RTv
p
? ?
(2.19)
Dydis Tv yra vadinamas virtualia temperatūra. Taigi drėgno oro tankis 
nusakomas sauso oro
būsenos lygtimi, bet tik pakeitus tikrąją į virtualią temperatūrą.
Virtuali drėgno oro temperatūra – tai temperatūra, kurią turėtų turėti 
sausas oras, kad jo
tankis būtų lygus drėgno oro  tankiui, esant temperatūrai T, slėgiui p ir 
vandens garų slėgiui e.
Kadangi dydis e/p nors ir labai ma?as, tačiau visada teigiamas, virtuali 
temperatūra yra aukštesnė u?
realiąją temperatūrą.
Kai vienodi p ir  T  drėgno oro tankis ma?esnis u? sauso oro tankį, nes 
vandens garų
molekulės lengvesnės u? azoto ar deguonies (?r. priedą “Kodėl drėgnas oras 
lengvesnis u? sausą?”).
Jei t = 0 °C, o p = 1000 hPa, sauso oro tankis lygus 1,276 kg/m³, o drėgno 
prisotinto oro  – 1,
-- 
___

Artūras Brazas
mob. +370 655 40000
fax:   +370 614 80000
skype: ministerija.lt
web:   www.langucentras.lt
email: arturas@langucentras.lt

"hedgehogus paiuricus" <ezimantas@gmail.com> wrote in message 
news:j9b1dn$1n1$1@trimpas.omnitel.net...
>o tai kodel statybininkai kaip patrake pirkdavo raketas kartu su dregmes
> rinktuvais?
>
> -- 
> eM
>
>
>
> | Dregmes surinkejai paprastai nefektyvus.
> | Tinkami kai reikia subtiliai ir nekeliant temperaturu surinkti dregme
> |
> | Jei galima kelti temperatura (dujine/dyz raketa) + oro konvekcija -
> greitas
> | ir teisingas rezultatas
>