"Vidas Makauskas" > parašė > Mane sudomnino jusu fraze apie piguva "kad net geometrine figura nepavadinsi". Kokios tai butu cerpes?

Siuo atveju neturejau minty nieko konkretaus. Tiesiog konsultuojant lietuviskas statybas kartais tenka susidurti su 'taupumo' ypatumais. 
Pasirodo lt rinkoje zmones randa tokiu 'pigesniu' medziagu,kad jomis sunku/neimanoma darbus atlikti kokybiskai.
Tad visai tiketina,kad galima gauti ir ypac pigiu cerpiu,kuriu tiesiog nepavyks normaliai sudeti. Ty- lieka plysiai,'negula','issivaiksto' linijos,stogas 'pasishiaushia' ir pan.
Aisku,jei vaizdas nesvarbu,o kainu skirtumas butu labai zenklus,tai gal... :)
Tik tada jau pirmine danga turetu buti padaryta be priekaistu,kad zmogus butu garantuotas jos nelaidumu. Na ir pacias cerpes tektu kalti ne standartiskai (2eiles perimetru ir apie kiekviena kliuti),bet bent jau kas antra eile.
Beje,tankesnis kalimas siemet pasiteisino ir skandinavijoj. Ypac pakrantes zonoj,kai namas stovi galu i jura-lapkriti/gruodi siaute vetros apdraske nemazai standartiskai sukaltu stogu.

> per jas po kazkurio laiko reiketu prasieiti impregnantu.

su salyga,kad skandinavai kasmet vis grieztina chemijos naudojima-tai jau tampa atgyvena. Naudojama tik ypac seniems ir apkerpejusiems stogams. Dazniausiai ant i pavelda itrauktu pastatu.
Siaip pilnai pakanka karta i kelis desimtmecius nuplauti aukstu spaudimu (butent tautieciai svedijoj tai jau 'atkale' :) ),o isblukus spalvai-perdazyti.
O jei nori gyventi apsieidamas ir be to-investuok i glazura ;)

> Siemet del cerpiu pastebejau viena trukuma. Ju sujungimo vietose, atrodo net pro mikroskopini plysiuka, sugeba pralysti vapsvos ir ten lizdus  susikrauti. Vienas zmogelis pasake viena liaudiska buda kaip to isvengti cerpiu dejimo metu. Tai vidini krasta sutepti atidirbtu tepalu. I tokia aplinka sirses nelenda.

Kazkaip pas skandinavus man su tuo neteko susidurti,tad neturiu ka ir pakomentuoti.