Itariu tamsta stipriai klystate.

Bankas vis tik yra tik tarpininkas vadinamame palukanu apsikeitimo 
sandoryje. T.y. vieni fiksuoja kintamas palukanas i pastovias, kiti 
atvirksciai - pastovias i kintamas. Angliskai ta operacija vadinamas 
interest rate swap. Bankas tik tarpininkauja tarp siu subjektu.

Taip kad bankas taip, nepralosia, o va kiekviena dalyvaujancioji puse gali 
islosti ir pralosti.

Todel gali fiksuotas mokedamas sumoketi maziau be problemu, jei rinkoj 
susidarys situacija, kad Euriboras stipriai kiltu.

Cia viskas imho, bet teko kazkiek susidurti su tuo, tai panasu, kad sistema 
tokia.

"MumZer" <zz@mumumba.zerg> wrote in message 
news:jg95m2$s53$1@trimpas.omnitel.net...
> fix vs float sistema paprasta:
>
> fiksuotos - VISADA sumokesi daugiau* (nes bankas pasiima rizikos premija 
> uz pinigu kainos kitima)
>
> float - VISADA sumokesi maziau*
>
>
> mazytis niuansas:
> *per visa paskolos aptarnavimo laika
>
> kintamos minusai - nepastovumas, t.y. jei gali sau leisti, kad imoka 
> tarkim isauga dvigubai tam tikru laikotarpiu - valio
> jei negali sau to leisti - arba rizikuok arba fiksuokis..
>
> nemokamu pietu nebuna..
>
>
> 2012.01.30 20:25, bala nemate rašė:
>> škiasi, pas Nordea, kitaip, nei pas kitus bankus, galima dalį paskolos 
>> imti
>> su fiksuotom, dalį - su kint. palūkanomis.
>> Klausimas, ar verta į tai gilintis, ar čia eilinis marketinginis 
>> išmislas?
>>
>> IMHO, imi kintamom., kai matai, kad pareina bloga situacija, 
>> užsifiksuoji.
>> Mišrus variantas sutrikdė kažkaip :)
>>