Tema: Re: gal pades SS-kai?
Autorius: Rimantas G.
Data: 2012-04-11 09:18:19
Tai va, kodėl Babilius toks pavargęs...:)

"Vidas Makauskas" <vms@centras.lt> wrote in message 
news:jm361v$1fj$1@trimpas.omnitel.net...
> 2012-04-11 08:38, Jonas rašė:
>> Kodėl toks didelis kainos skirtumas tarp šilumos siurblio oras-oras ir
>>> oras-vanduo?  Ar labai sudėtingiau pašildyti vandenuką negu orą ?
>>> Šiaip norėčiau įsirengti sistemėlę, bet labai jau kaina kanda. O 
>>> šildantis
>>> kondišinas kaip ir nevilioja dėl savo pūtimo, šniokštimo po ausim. 
>>> Reikia
>>> pašildyti ūkinuką pastatuką kuriame 22/kv/m  kontorėlė ir
>>> garažiukas/sandėlis/stalo teniso patalpą 46kv/m . viso 68kv/m. Trobą jau
>>> šildaus
>>> gruntas-vanduo, tad ,,malkinimosi" nenoriu.
>>> Gal kas besispecializuojančių turi pasiūlymų?
>>> P.S. grindyse vamzdukas skystimui, del visa ko, jau ,,palaidotas"
>>
>>
> Kaip pasidaryti šilumos siurblį
>
> Štai aš jau trečia žiema naudojuosi tokiu siurbliu kaip pagalbine
> priemone namui šildyti. Išvažiuodamas kur nors, nebijau palikti
> nekūrenamų patalpų - įjungiu šilumos siurblį, ir jis palaiko minimalią
> šilumą. Pabrangus ir vis dar brangstant elektrai, naudotis šilumos
> siurbliu kaip pagrindine šildymo priemone man būtų per daug brangu, bet
> vis dėlto tai 2 - 3 kartus pigiau, nei šildytis elektra.
> Kaip tai veikia?
> Vieną litrą vandens atšaldę vienu laipsniu, gausime tiek šilumos, kad ja
> galėsime vieną litrą vandens pašildyti vienu laipsniu. O jei penkis
> litrus vandens atšaldysime vienu laipsniu? Tada šilumos turėsime tiek,
> kad vieną litrą vandens galėsime pašildyti penkiais laipsniais. Šilumos
> siurbliais yra šaldomi itin dideli kiekiai vandens, ir gaunama tiek
> šilumos, kad nedidelį vandens kiekį galima užvirinti.
> Išradingi žmonės yra seniai pastebėję, kad spaudžiant dujas, jos įkaista
> ir suskystėja, o skystį garinant, jis ataušta ir vėl virsta dujomis. O
> kas atsitiks, jei suspaustas, suskystintas ir ataušintas dujas
> išpurkšime pro labai mažytę skylutę ir paleisim garais? Mes turėsime
> itin šaltus garus. Šaltus garus vamzdelyje vėl galime šildyti - jie
> labai gerai sugers šilumą. Pašildytus garus suspaudę, mes vėl išgausime
> šilumą... Tokiu būdu šilumą  galime perkėlinėti iš vietos į vietą.
> Šilumos siurbliuose naudojamas aukštesnės markės freonas, kurį suspaudus
> galima išgauti itin aukštą temperatūrą. Todėl, perkant kompresorių
> šilumos siurbliui, reikėtų ieškoti tokio, kuris dirba, tarkime, freonu
> R-410A (jį galima kaitinti iki 100 laipsnių).
> Dabar pažiūrėkime schemoje, kaip veikia šilumos siurblys. Kompresorius
> freoną varinėja ratu: stumia jį vamdzdeliais į šilumokaitį, iš
> šilumokaičio - į šaldytuvą, iš čia freonas vėl siurbiamas į kompresorių
> ir vėl varomas tuo pačiu ratu. Iš to nebūtų jokios naudos, jeigu ne
> viena gudri detalė - garintuvas. Tai gali būti ir reguliuojamas
> purkštukas, ir plonytis ilgas kapiliaras, pro kurį freonas išpurškiamas
> itin plona čiurkšle - tokia plona, kad amkimirksniu virsta garais. Pro
> mažą skylę varyti skystį labai sunku, todėl vamzdelyje prieš garintuvą
> freono slėgis pakyla iki keliolikos atmosferų. Pakyla slėgis - pakyka ir
> temperatūra. Štai kodėl šilumokaičio vamzdeliai stipriai įkaista ir gali
> šildyti vandenį.
> Šaldytuvo vamzdeliuose - atvirkščiai. Čia freonas garinamas, o tam
> reikia labai daug šilumos. Vamzdeliai atšąla - jie siurbte siurbia
> šilumą, kuri netrukus vėl bus nunešta į šilumokaičio vamzdelius. Ir taip
> iš vieno indo (šaldytuvo) šiluma paimama ir perduodama kitam
> (šilumokaičiui). Jeigu šaldytuve nuolatos keisime vandenį, šis procesas
> vyks be perstojo. Žinoma, iš šilumokaičio irgi turėsime paimti šilumą -
> ja galėsime šildyti kambario orą.
> Kuo šiltesnį vandenį pilsime į šaldytuvą, tuo  daugiau šilumos  turėsime
> šilumokaityje. Nuo to priklausys ir įrenginuo naudingumo koeficientas.
> Marketingo gudručiai tvirtina, kad jų parduodamais pramoniniais šilumos
> siurbliais galima išgauti penkis kartus daugiau šilumos, negu
> sunaudojama elektros, ir tai nėra absoliutus melas. Teoriškai penkių
> kartų efektyvumas įmanomas, bet tik tokiu atveju, jeigu šaldysi itin
> šiltą vandenį ir šildysi itin šaltą. Bet jei turėsiu karšto vandens, kam
> man šilumos siurblys? Aš jį paleisiu tiesiai į namo šildymo sistemos
> radiatorius!
> Praktiškai reikėtų tikėtis kur kas mažesnio naudingumo koeficiento. Mums
> su Vincu  pavyko išgauti trijų kartų naudingumo koeficienatą. Vasaros
> pradžioje, kai šilumos siurblį prijungiu prie saulės kolektoriaus ir
> šilumą siurbiu iš pakankamai šilto, tarkime 25 laipsnių vandens,
> naudingumo koeficientas padideja iki 4, žiemą, kai iš tvenkinio pareina
> tik 4 laipsnių vanduo, koeficientas būna mažasnis už 3 kartus. Ką tai
> reiškia? Naudingumo koeficientas 3 reiškia, kad šilumos siurblio
> kompresorių varo 1 kilovato galingumo elektros variklis, o šilumos gaunu
> tiek, lyg būčiau įjungęs 3 kilovatų galingumo elektrinį šildytuvą.
> Šilumos gamtoje yra
> Mes su Vincu uždarą vandens apytakos sitemą sumontavome iš 32 mm
> skersmens plastikinių vamzdžių. Nuo trobos iki tvenkinio jie užkasti 2
> metrų gylyje, tvenkinyje paprasčiausiai nuskandinti į dugną (kad skęstų,
> pririšome skylėtų plytgalių). Būtų gerai, jei nepadarytumėte mūsų
> klaidos ir po žeme vamzdžius apšiltintumėte - bent jau tą, kuriuo vanduo
> nuo tvenkinio pareina į šilumos siurblį. Galima kartu su vamzdžiais
> nuskandinti ir metalinį radiatorių - metalas kur kas laidesnis už plastką.
> Mūsų sistemoje vandenį varineja 75 W paprasčiausias cirkuliacijos
> siurblys (tokie naudojami šildymo sistemose). Vanduo šilumos siurblio
> šaldytuve atšąla dviem laipsniais ir nuteka vamzdžiu atgal į tvenkinį,
> ten padaro didelį keliasdešimties metrų  lanką ir apšilęs vėl grįžta į
> šilumos siurblio šaldytuvą, vėl netenka dviejų laipsnių... Ir taip be
> pabaigos.
> Net ir žiemą giliai po ledu, maždaug 8 metrų gylyje, būna 8 laipsnių
> vanduo. Šilumos siurbliui tai gana daug, bet padariau klaidą, kad
> neapšiltinau užkastų vamzdžių. Pasirodo, ir dviejų metrų gylyje žemė per
> speigus labai stipriai atvėsta ir vėsina sistemos vandenį - viduržiemį
> nuo tvenkinio jis beparteka 5 - 4 laipsnių. Išvengęs didelių šilumos
> nuostolių, tikrai būčiau turėjęs 6 laipsnius. Šilumos siurblio
> naudingumo koeficientas būtų buvęs didesnis.
> Pagrindinės detalės
> Šaldytuvo kompresorių, garintuvą, cirkuliacijos siurblį nusipirksite.
> Pagrindinės detalės, kurias teks pasidaryti patiems - šilumokaitis ir
> šaldytuvas. Iš esmės tai du tokie pat uždari indai su viduje suraityta
> varinių vamzdelių spirate freonui cirkuliuoti.  Šilimokaičiui ir
> šaldytuvui mes panaudojome du senus 50 litrų talpos dujų balionus.
> Samdėme meistrą. Balionus jis perpjovė, įmontavo varinių vamzdelių
> spiralę ir vėl suvirino. Po to dar reikia įtaisyti įsrėgtus vamzdžius
> vandeniui įbėginti ir išbėginti. Šaldytuve šiltas vanduo turi atbėgti
> per viršų ir ataušęs išbėgti žemyn, šilumokaityje - atvirkščiai: šaltas
> vanduo įteka į šilumokaitį per apačią, o pašilęs kyla aukštyn. Panašiu
> principu veikia saulės kolektoriai ir šildymo sistemos.
> Šilumokaitį jungsite prie namo šildymos sitemos, šaldytuvą - prie mano
> ir tvenkinio apytakinės sitemos.
> Mes samdėme nagingą šaldytuvų meistrą, ir jis prijungė kompresorių bei
> freono garinimo kapiliarus. Visa įranga ir darbas mums atsiėjo 2
> tūkstančius litų.
> Darydami šilumos siurblį su 1 kw galingumo kompresoriumi, mes
> nužiūrėjome seną oro kondicionierių, kuriame buvo panaudotas 1 kw
> galingumo kompresorius. Pamatavome jo aušintuvo vamzdelius, kurie buvo
> 10 mm skersmens. Kadangi vanduo yra 4 kartus laidesnis šilumai, negu
> oras, mes tokio pat skersmens vamzdelių įmontavome keturis kartus
> mažiau. Kuo daugiau vamzdelio įmontuosite, tuo geriau jis perdavinės
> šilumą. Dėl kelių šimtų litų vamzdelilo nereikėtų taupyti - juk vis tiek
> pasidarysite daiktą, kuris kokį 10 kartų bus pigesnis už pirktinį.
> Mes šilumokaitį ir šaldytuvą darėme absoliučiai vienodus. Vadovavomės
> tokia logika: kiek šilumos paimi, tiek ir atiduodi.
> Kokio galingumo kompresorių pirkti? Žiūrint, kokio galingumo šilumos
> siurblio jums reikia. Nemanau, kad pavyktų pasiekti didesnį nei 3 kartų
> naudingumo koeficientą. Vadinasi, norėdami turėti 6 kilovatų galingumo
> šilumos siurblį, turite pirkti  bent 2 kilovatų galingumo kompresorių.
> Noriu atkrepti dėmesį į tokį dalyką: kuo galingesnis šilumos siurblys,
> tuo greitesnio vandens srauto jam reikės. Mūsiškiam 3 kw galingumo
> šilumos siurbliui šaldomą vandenį tiekia 75 W galingumo cirkuliacijos
> sirublys. Manau, jis tiktų ir dvigubai didesnio galingumo šilumos
> siurbliui. Darant kažką dar galingesnio, reikėtų ir galingesnio vandens
> siurblio.
> Kartai manęs klausia, ar galima naudoti paprasčiausio buitinio šaldytuvo
> kompresorių? Žinoma, galima, tik jo galingumas bus nedidelis. Tačiau
> vandeniui šildyti turėtų užtekti. Vandeniui šildyti galite pasidaryti
> šilumos siurblį ir iš paprasčiausio buitinio oro kondicionieriaus, jeigu
> jo freoną aušinsite ne lauko oru, bet vandens pilnu šilumokaičiu.
> Vasarą nedidelio galingumo  šilumos siurblį vandeniui šildyti galima
> prijungti prie namo šildymo sistemos - toks siurblys ne tik šildys
> vandenį (triskart pigiau, negu elektriniu šilumokaičiu), bet ir aušins
> ir kambarių orą. Vadinasi, jis veiks ir kaip kondicionierius. Tarkim,
> 300 vatų buitinio  šaldytuvo kompresorius  vandenį šildytų kaip 900 -
> 1200 vatų elektrinis šilomokaitis. Tokį prietaisą nebūtų labai sudėtinga
> pasidaryti - tikrai nereikėtų už jį mokėti dešimtis tūkstančių.
> Truputis automatikos
> Visai nebūtina savadarbį šilumos siurblį valdyti kompiuteriu, bet šiek
> tiek labai paprastos automatikos reikia. Mažiausiai - dviejų termostatų.
> Vienas,  tikrai privalomas - avariniam atvejui, kuris išjungtų įrenginį,
> jeigu aušinamą vandenį atšaldysite iki 0 laipsnių. Pašaldę daugiau,
> turėsit avariją.
> Antrasis termostatas turėtų išjungti šilumos siurblį, kai šilumokaityje
> pasiekta norima temperatūrą. Pernelyg aukštą temperatūrą laikyti nėra
> gerai - mažėja šilumos siurblio efektyvumas. Yra sakoma, kad vandenį
> šilumos siurbliu reikėtų kaitinti tik iki 40 laipsnių.  Štai kodėl
> šilumos siurbliai geriausiai tinka grindų šildymui - grindys šildomos ne
> aukštesne nei 36 laipsnių temperatūra. Šilumos siurbliui - geriausias
> režimas.
> Mes su Vincu įmontavome trečią termostatą - jis įjungia šildymo sistemos
> cirkuliacijos siurblį tada, kai šilumokaityje pasiekiama nustatyta
> tempratūra. Naudojant priverstinę šildymo sistemos cirkuliaciją,
> pasiekimas geresnis šilumos siurblio efektyvusmas.
>
>