dzonis rašė:
> Gal kas skaičiavotę kiek kainuoja karšto vandens kubas pašildytas
> elektrinio boilerio ?
> Kazkaip ~20LTL uz kuba is centralizuoto jau atrodo pereboras.

Visai neseniai kaip tik ir pasidarė įdomu primesti. Šiaip neturėtų būti 
jokių iliuzijų, kad šildyti vandenį elektra gali būti pigiau, nei 
centrine šiluma, net jei elektra kainuoja 30 ct, *nes* šilumos energija 
kainuoja pigiau...
Ypač dar dėl to, kad mokamas gyvatuko/cirkuliacijos mokestis, _kurio_ 
_paprastai_neatsisakysi_, o kita vertus ir žiemą ir vasarą gyvatukas be 
cirkuliacijos atlieka dar ir papildomas, tikrai *naudingas* (ypač žiemą) 
funkcijas: šildo namus, šalina drėgmę.

Skaičiavimai paprasti (Vilniuje):
Šalto vandens kaina su PVM'u: 4,37 Lt/m^3, karšto: 20,88 Lt/m^3. 
Elektros kaina su PVM: 44,2 ct/kWh (šioks toks lengvatinis).

Pagal viską, pasiremiant higienos norma, reikėtų tikėtis 50-60°C vandens 
temperatūros (vidurkis būtų ~55°C), praktiškai gali būti įvairiai. Mano 
atveju bėga 50-55°C; realu tikėtis 45-55 °C. Sakykime 50°C.
Šalto vandens temperatūros, dėl HN, nereikėtų tikėtis (net jei šildant 
šaltą vandenį elektra norėtųsi priešingai) didesnės, kaip 15-20°C. Ir 
teoriškai ir praktiškai, tai *maksimumas*. Ir gana optimistinis scenarijus.

Taigi, vienam kubui karšto vandens paruošti (pašildyti nuo ~15-20°C iki 
50 °C), kai šildoma elektra, reikia:
Q = ~4,2 kJ/­(kg · °C) · 1000 kg · 30-35°C = ~126-147 MJ = ~35-41 kWh/m^3

Įvertinus elektros ir šalto vandens kainą, tai kainuoja:
~35-41 kWh/m^3 · 44,2 ct/kWh + 4,37 Lt/m^3 = ~19,80-22,49 Lt/m^3

VERSUS jau minėtas 20,88 Lt/m^3.

Įvertinus mažiausią lengvatinį tarifą (namai plius: abonentinis 20 Lt,
savaitgalis ir naktinis tarifas 33,3 ct/kWh), t.y. primetus didesnį 
metinį el. suvartojimą (kokie 5 kubai karšto vandens ir 500 kWh per 
mėn., kas išsireiškia į ~800 kWh/mėn.), efektyvusis savaitgalinis ir 
naktinis tarifas yra: 20 Lt/800 kWh + 33,3 ct/kWh = ~35,8 ct/kWh. 
Priklausomai nuo (dar) didesnio elektros suvartojimo, linkęs artėti link 
33,3 ct/kWh. Jei mėnesinis suvartojimas būtų ~2MWh, tai efektyvusis
savaitgalinis ir naktinis tarifas būtų ~34,3 ct/kWh. Vargu ar galima 
tokio tikėtis...

Taigi, šildyti vandenį elektra, palankiausiu (ir optimistiniu) 
lengvatiniu tarifu (35,8 ct/kWh), _naktį_ir_savaitgaliais_, kainuotų:

~35-41 kWh/m^3 · 35,8 ct/kWh + 4,37 Lt/m^3 = ~16,90-19,05 Lt/m^3

Pačiu palankiausiu, ribiniu atveju (el. suvartojimas per mėn. — 2 MWh,
tarifas ~34,3 ct/kWh):

~35-41 kWh/m^3 · 34,3 ct/kWh + 4,37 Lt/m^3 = ~16,35-18,43 Lt/m^3


TAČIAU, TAČIAU, TAČIAU: kaip tik čia sušoka investiciniai kaštai 
(boileris ir įrengimas) ir *NUOSTOLIAI*: ekonominiams/pigesniems 150+ l 
boileriams, iki/apie/bent 2 kWh parai, kas per mėn., priklausomai nuo 
boilerio ir vartojimo ypatumų, sudarytų iki/apie/bent ~30-60 kWh 
(~10,74-21,48 Lt == 30-60 kWh · 35,8 ct/kWh).
Taigi, suvartojant ~5 m^3, įvertinant nuostolius, vienas mėnesinis kubas 
kainuotų:
~16,90-19,05 Lt/m^3 + (10,74-21,48 Lt)/5 m^3 = 19,05-23,35 Lt/m^3

Pačiu palankiausiu, ribiniu atveju (el. suvartojimas per mėn. — 2 MWh,
tarifas ~34,3 ct/kWh):
~16,35-18,43 Lt/m^3 + (10,74-21,48 Lt)/5 m^3 = ~18,50-22,73 Lt/m^3

VERSUS jau minėtas 20,88 Lt/m^3.

O el. tarifas ir vandens suvartojimas, tai tokie gana optimistiniai...
O kur dar gyvatuko dedamoji...?
Tai kada gi atsipirktų investicijos, jei _neaišku_ ar jos apskritai yra 
atsiperkančios...?
Net jei susitaupytų litas nuo kubo, tai atsipirktų turbūt tik po 15-20 
metų (boilerio kaina su įrengimu ~1000 Lt, metinis karšto vandens 
suvartojimas ~60 m^3, per tą laiką dar turbūt tektų pakeisti tenus, 
keisti/taisyti automatiką ir/ar kt. eksploatavimo niuansai).
Kas tikrai matyti, kad reikšminga kainos dalis priklauso nuo šilumos 
nuostolių. Juos galima sumažinti storai aprišant boilerį (net jei jis 
vienas iš brangesnių ir mažiau nuostolingų) vata ir taikantis prie 
vandens vartojimo režimo: vandens per naktį paruošiama tik tiek, kiek 
reikia vienam kartui ir tik tada, kai jau reikia vartoti. Tačiau ar 
verta dėl tokios (abejotinos) ekonomijos gyventi tokiu režimu?
Žinoma, šiluma brangsta, tačiau surištai brangsta ir elektra. Abiejų 
gamyboje dominuoja ar reikšmingai įsipynusi ta pati komponentė (dujos), 
o antra vertus, visų energetinių išteklių kainos susijusios. Šia prasme 
ir apskritai, abejočiau, ar šildytis ir karštą vandenį ruošti buitine 
el. energija (pagal buitinius ir/ar net palankesnius tarifus) kada nors 
galėtų būti pigiau, nei centralizuotai. Išimtis būtų nebent tik gerokai 
išaugusios maržos, tačiau, vėlgi, tai nepalanku pačiam CŠT (kai nuo jo 
atsijungtų ar mažiau pirktų šilumos) ir to tiesiog nebus. Elementarus, 
logiškas ekonominis-energetinis balansas. Kita išimtis ir kita tema — 
saulės energijos panaudojimas (saulės kolektoriai ir šilumos siurbliai).

p.s. jei kur suklydau tiek skaičiukų įraitydamas, tai pataisykit...