Kad didzioji dalis isnyko/nyksta del pelketu vietu melioraciju, tai nesiginciju, bet cia tikrai nepasiteisinimas tolimesniam siu augalu populiacijos mazinimui. O galu gale kiminu trumpaamziskumas juos sudejus tarp rastu man kelia daugiausia abejoniu del ju naudojimo tikslingumo. Tikrai ne viska, ka naudojo musu seneliai ir proteviai statydami namus, verta ir toliau taikyti, atsizvelgiant i siu dienu technologijas. As netgi manau, kad sintetinio issipleciancio pluosto juostos yra zymiai geresnis pasirinkimas, nei linai ar kiminai. Bet velgi, finansai savo groja, nes toks pluostas brangesnis uz linu pluosta. "KG" wrote in message news:jv622m$ska$1@trimpas.omnitel.net... Jeigu ir yra kokia nykstanti kiminų rūšis, tai kad ir visi Lietuvoje statantys rąstinius namus juos naudotų - net tų atskirų kiminų rūšių niekaip neišnaikintų. Nekalbu apie kitas neįrašytas. Kiminai labiausiai naikinami (ir išnaikinti) dėl anksčiau vykdytos masinės melioracijos ir kaip būtų gaila - rezervatų įsteigimo didžiosiose pelkėse. Mes gyvename miškų zonoje. Ir jeigu uždraudžiama bet kokia žmogaus ūkinė veikla - vienur greičiau, kitur lėčiau - viskas apauga mišku ir taip keičiasi ekosistemos ir visos jose esančios augalų ir gyvūnų rūšys - išnyksta atviro kraštovaizdžio rūšys. Rašau kaip specialistas šioks toks šitos srities ir žinau kokie dideli ir brangūs projektai vykdomi rezervatuose, kad atstatyti tai kas buvo pelkėse iki rezervatų įsteigimo. Ir kaip eilinis žmogus. Mano senelio didelė dalis žemės (tiksliau šlapių pievų) dabar yra Žuvinto rezervato teritorijoje. Ten buvo rankutėmis dalgiu šienaujamos pievos su turtingomis augalų ir gyvūnų bendrijomis. Dabar ten tik labai mažai vertingi mono-karklynai. Ir sėkmingai plaunami EU milijonai, kad iš karklynų vėl padaryti pievas ... kg 2012.07.30 14:26, skaitytojas rašė: > na naudoti nykstancius augalus, irasytus i Raudonaja knyga, tai tikrai > nera sektinas pavyzdys, kad ir kokios geros kiminu savybes bebutu. > > "KG" wrote in message news:jv5md3$el7$1@trimpas.omnitel.net... > > Pas save dėjau kiminus. Meistrai patarė kad į spynas geriau linų > pluoštas. Nes kai užvožinėjamas viršutinis rąstas, spynose kiminus > nubraukia žemyn. Aš buvau užsisakęs storiausią 2cm. Spynose toks buvo > per storas. Bet per rąsto ilgį, jeigu tai bus rankinio sukirtimo > rąstai, tikrai nebus per daug. Gražiai (su minimaliu tarpu) supozina tik > galuose - čia tokia meistrų gudrybė tik. > > kg > > > > 2012.07.27 08:53, Dzukas rašė: >> Kad linų pluoštas neturi būti išlindęs ir pats žinau, bet sandarumui jis >> turi užpildyti tą išėmą tarp rąstų. >> Man tiesiog įdomu kokio storio linų juosta paprastai yra naudojama >> rankinio sukirtimo sienojų suleidimuose. >> Paveikslėlyje kiek įžiūriu sienojai išpjauti staklėmis, todėl su tokiais >> viskas aišku – pamatavai tarpą ir žinai. >> Rankinio sukirtimo tarpai yra mažesnio tikslumo ir matmenys plaukioja, >> todėl ir domiuosi, kaip daro kiti. >> Ar įdėjus storesnę juostą (pvz: 20mm) ji vis vien bus suspausta >> pakankamai ir problemų nekils? >> Norisi pasirinkti tinkamą juostą ir neišmesti pinigų perkant per storą. >> >> Dzūkas >> >> "skaitytojas" <arunasz@istrintizebra.lt> parašė naujienų >> news:jurj9s$or6$1@trimpas.omnitel.net... >>> tai kad manau depends kas ten pas tave per konstrukcija, ta prasme kaip >>> rastas su rastu gula. Pas mane rastu sandura is galo ziurint yra >>> paversto pusmenulio firmos ir linu pluostas yra tame pusmenulio plysyje, >>> o isilgine rastu sandura neturi jokio plysio, ir is isore lino pluostas >>> neturi buti visai islindes >>> http://img72.imageshack.us/img72/259/sienospavyzdys.jpg >>> >> >> >