kaiser rašė: > Kalbant apie konkretų variantą, nuo kurio prasidėjo pamąstymai, jis yra > mieste. Nepilnas kilometras nuo daugiabučio, kuriame dabar gyvenam. Pora > darželių ir pora mokyklų yra netoliese, iki autobuso sustojimo bus koks > puskilometris. Trumpiau tariant, su susisiekimu problemų nebus, juolab > kad abu vairuojam. Dėl transporto, tai iš pradžių taip atrodo. Kiekvienas menkniekis (dėl kurio net nesusimąstai gyvendamas mieste) — važiuok. Pirmyn, atgal. Majonezo — važiuok, šampano — važiuok. Palijo, užsnigo — dar ir galvok, kaip (iš)važiuosi. Nors jei tik kilometras nuo dabartinės vietos, tai didelio skirtumo (ir tokios problemos) galbūt ir nėra; įmanoma ir pėsčiomis iki parduotuvių (padoresnėje vietoje palikto auto) suvaikščioti. Įvertinčiau, kad vaikams soduose gali nebūti ką veikti. Ta prasme, kad jie ten rastų, ką veikti, jei tik kitų vaikų būtų. Įsivaizduok, koks nykus spalio ar gruodžio vakaras, tamsu (o soduose matyt nešviesu...), tai ir kirmija tavo atžalos nuo 18h prie kompiuterio, nes lauke TIESIOG nėra su kuo lakstyti ir bendrauti. Ir taip visą rudenį, žiemą. Atitinkamai sumenksta galimybės po darbų išsidrėbti krėsle prie židinio; teks rūpintis, kaip vaikus užimti — dažniau į miestą pramogų važinėti, nes vieni lauke/kieme su nesamais bendraamžiais jie nebeprilakstys. Vasarą ir savaitgaliais soduose gali būti gerokai triukšmingiau, nei norėtųsi (kalimai, gręžimai, o vakarais ir naktimis — lėbavimai). Visumoje matau daugiau privalumų, tačiau labiausiai priklauso nuo asmeninio požiūrio; ramybė ir idilė gali labai greitai kitu galu atsisukti, jei tyla ir ramybė tik pavargus traukia. Nepakenktų susižavėjimą išbandyti (gal kokiam kaime pagyvenant savaitgaliais) rudeniop prie nykių orų: rūkai, klampynės, lietūs, vėjai, drėgmė.