Žmogaus kūnas šiek tiek garuoja. Molekulės (daugiausia vandens) turi ne 
vienodą energijų pasiskirstymą ir kai kurioms pakanka energijos atitrūkti 
nuo odos paviršiaus. Kartais šitos molekulės ima ir grįžta atgal, kartais 
yra nunešamos lauk. Papūtus vėjui jos dažniau nunešamos šalin, taigi 
garavimas vyksta sparčiau, o jo metu aukščiausios energijos molekulės yra 
prarandamos. Taip pat apie žmogų paprastai būna susidaręs toks plonytis oro 
molekulių sluoksnelis, kuris yra šiltesnis nei aplinkos oro molekulės. Vėjui 
pučiant, šitas sluoksnelis išnyksta ir žmogui tampa šalčiau. Žodžiu vėjas 
šaldo, nes nuneša "įkaitusias" molekules.



"Faktas" <Faktas_istrinti_@delfi.lt> wrote in message 
news:gtpee6$eq0$1@trimpas.omnitel.net...
>o kai vėjas pučia jos stumia viena kitą ir kodėl nesušyla?
> arba pučiant į odą, kodėl toj vietoj nepašyla? juk atrodo jei šiluma tai 
> jų judėjimas,
> tai dirbtinai sukėlus judėjimą, kaip susivokia, kad čia ne nuo šilumos 
> juda?