Kam ta chemija, paruoši dirvoną, pagrėbliuoji po savaitės ir sėji. Jei 
žolę pjausi, tai jokios ten piktžolės neaugs.
Po keleto metų užsiknisi "pi**r*stinti" ir atsiras piktžolių ir samanų.
o čia kitas požiūris:

(tinka dobiliukams ir kt.)
Mano kaimynas,  ponas Vašingtonas buvo tradicinės žalios vejos mėgėjas. Jo
paties ir mano kiemas derėjo gana ekstravagantiškai. Kiekvienais metais jį
apsėsdavo savotiška herbicidinė manija. Vyriškis imdavo puoselėti piktžolių
naikinimo planus ir garaže pradėdavo kurti pačius įvairiausius tirpalus bei
mišinius, turinčius išnuodyti visus augalus, bent iš tolo primenančius
piktžoles. Paprastai tai pridarydavo rūpesčių.

        Kartą vieną rytą aš pagavau poną Vašingtoną bevaikštinėjantį mano
kieme ir purškiantį nuodais kiaulpienes. -Nepagalvojau, kad jūs
prieštarautumėte-, - ištarė vyriškis teisuolio balsu.

        -Prieštarauju, žinoma, prieštarauju! - juk jūs ką tik nužudėte mano
gėles-, -šūktelėjau aš sunkiai tvardomą panieką.

        -Gėles? - pasibaisėjo jis. - Juk tai  piktžolės! - Jis 
pasipūtėliškai
bedė pirštu į kiaulpienes, o veide atsirado nuoširdaus pasišlykštėjimo
išraiška.

        -Piktžolės, - ėmiau aiškinti, -  tai augalai, augantys ten, kur
žmonės jų nenori. Kitaip tariant, - tęsiau, -  kas yra piktžolės, visiškai
priklauso nuo šeimininko. Ir kol aš čia šeimininkas, šiame kieme augančios
kiaulpienės nėra  piktžolės - jos  gėlės!

        -Arklio šūdas ! - nusikeikęs jis  tuojau pat nulingavo namo, tarsi
bijodamas, jog pamišimas gali būti užkrečiamas.

        Dabar kiaulpienės man patinka dar labiau. Kiekvieną pavasarį visą
mano kiemą nusėja nuostabios geltonos gėlės, kurioms užauginti nereikėjo nė
pačių menkiausių pastangų. Jos rūpinasi savo reikalais, o aš savo. Iš jaunų
lapelių pasigaminu pikantiškų salotų. Žiedai suteikia puikų kvapą bei
elegantišką atspalvį įprastam šviesiam vynui. Paskrudinkite šaknis,
sumalkite, užplikykite jas, ir gausite malonaus skonio kavą. Iš švelniausių
pumpurų gaminu tonizuojančią arbatą. Išdžiovintuose subrendusiuose lapuose
gausu geležies, vitaminų A ir C, be to, tai veiksminga vidurius laisvinanti
priemonė. Bites dievina kiaulpienes, o jų bendradarbiavimo vaisius  puikus
medus.

        Kiaulpienės jau egzistuoja daugiau kaip trisdešimt milijonų metų; jų
atrandama iškasenose. Artimiausi šių augalų giminaičiai  cikorija ir žalioji
salota. Moksliškai kiaulpienės priklauso daugiamečių žolių Taraxacum giminės
asteraceae  šeimai. Angliškas pavadinimas kildinamas iš prancūzų kalbos,
kurioje reiškia liūto dantis  dent de lion. Paplitusios visoje Europoje,
Azijoje bei Šiaurės Amerikoje, jos čia auga savaime. Kiaulpienės atsparios
ligoms, vabzdžiams, kaitrai, šalčiui, vėjui, lietui bei žmonėms.

        Jeigu kiaulpienės būtų retas, gležnas augalas, žmonės nertųsi iš
kailio beieškodami šių augalų, pirktų vieną už 14 dolerių 95 centus,
puoselėtų rankomis šiltnamiuose, burtųsi į kiaulpienių augintojų draugijas
ir panašiai. Tačiau jų gausu visur, joms nereikia mūsų pagalbos ar malonės.
Todėl mes vadiname jas piktžolėmis ir galabijame pasitaikius net menkiausiai
progai.

        Mano nuomone tai gėlės tikrąją to žodžio prasme, sukurtos paties
Dievo, be to, labai gražios gėlės. Ir aš didžiuojuosi, kad jos auga mano
kieme, kur jų  noriu. Be viso gero, ką galėčiau pasakyti apie jas, jos dar
ir stebuklingos. Iš žiedo susiformavus sėkloms, gali jas nupūsti nuo
stiebelio, ir jei tie nedidukai malūnsparniai nusklęs visi vienu metu,
pakanka sugalvoti norą. Stebuklingą norą. Ir jis išsipildys. Arba, jeigu
esate įsimylėjęs, jos puikiai tiks įpintos į jūsų mylimosios plaukus.

        Tegu mano kaimynas parodo savo kieme ką nors, kas prilygtų mano
kiaulpienėms.

        Jeigu viso to dar nepakanka, prisiminkite štai ką: kiaulpienės
absoliučiai nemokamos. Neteko girdėti, jog kas nors skųstųsi, kad jas
nuskynė. Galite prisiskinti tiek, kiek galite panešti. Kažkokia piktžolė !



Robert Fulghum

Neįprastos mintys apie įprastus dalykus
2014-07-16 12:53, skaitytojas rašė:> nu bl pilnas googlas informacijos, 
net per krastus verziasi, turek sazines
 > cia klausti.
 > 
https://www.google.lt/search?q=vejos+irengimas&oq=vejos+irengimas&aqs=chrome..69i57j69i60j69i65l2j69i60l2.2173j0j7&sourceid=chrome&es_sm=93&ie=UTF-8
 > Jei turi laiko ir neskubi su veja (dabar beje nelabai ir laikas, jei 
sausros
 > uzeis, nebent zadi laistyt), tai patariu palaukti menesiuka, kol isdygs
 > dabartine flora. Kad jinai isdygs, tai net neabejok. Kai kurios seklos
 > issilaiko desimtmecius ir tik laukia, kol bus pakeltos i virsu. Tai kai
 > paaugs mazumele, viska nupurksk su chemija. Po to palauk dar reiks kelias
 > savaites, kol nunks ir tada jau gal seti. Purksima gali tekti ir 
pakartoti.
 > Jokio juodo nereikia. Tas juodas tai yra paprastas augalinis 
sumaisytas su
 > durpemis. Jis aisku geresnis, bet ir kaina geresne.
 >
 > "pavidalas" <pavidalas@yahoo.com> wrote in message
 > news:lq5hfi$fr9$1@trimpas.omnitel.net...
 >> Sveiki,
 >> Uzveztas ir islygintas augalinis gruntas, grazus, svarus, tamsus, bet ne
 >> juodas.
 >> Kas toliau? Ar butinai dar reikia to juodai juodo?
 >> Kokie toliau veiskmai? Chemija kazkokia? Seklos, trasos?
 >>
 >> Sori, nieko neismanau.
 >>
 >> Aciu
 >> g.
 >>
 >>
 >
 >