Stovi vieno aukšto namo sienos ir stogas, o kol pavasaris neatėjo, norėtųsi per žiemą bent kažkokius darbus pasidaryt. Daugiausia klausimų šiuo metu kelia vėdinimas. Planuoju dujinį šildymą. Namas nebus pasyvus, bet vis tiek stengsiuosi pasidaryt kuo šiltesnį, sandaresnį. Tai lygir neišvengiamai tenka daryt rekuperaciją. Deja, gavosi taip, kad ir architektas pasitaikė jaunas bukagalvis, o ir aš irgi toks pat neišmanėlis – aukštis nuo betonuotų juodgrindžių iki medinės perdangos balkių - vos 3,03 m. Atmeskim minimum 24 cm šildomoms grindims įrengti (15 cm neoporo (kas tikriausiai yra per mažai), 7 cm betono ir 2 cm pačių grindų), dar atmeskim 3 centimetrus aukščio lubose tvirtinamai 3 cm kieto poliuretano plokštei su aliuminio folija ir turėsim 2,76 m likutį, kuriame reikia įrengt ir lubų apdailą, ir ventiliaciją. Na, tarkim, dedam 125mm ventiliacinius vamzdžius, tai dar atmetam minimum 13 cm. Mažiausiai aukščio prarasčiau montuodamas įtempiamas lubas, bet vis tiek keli centimetrai išsimestų. Lieka vos 2,60 m švaraus aukščio. Mažoka, bet gyvent galima. Bet pagal pavyzdžius internete matau,kad toj rekuperacijos trasoj yra ir didesnio diametro ortakiai dedami, ypač toj patalpoj, kur rekuperatorius stovės. O kur dar jų izoliacija?.. Kadangi namas vieno aukšto, o negyvenamoj mansardoj pilna vietos, tuos artakius būtų patogiausia ten ir išvedžiot. Bet kadangi ten nebus šildoma, iškyla problema dėl jų apšiltinimo. Kaip padaryt nuo kondensato apsaugotą ortakių išvedimą per 30 cm perdangos šiltinimo vata sluoksnį? Vamzdžiai tokiu atveju turėtų būt šiltinami pilnu perimetru ir ne mažiau nei pati perdanga?