Teorija sako, kad vandens spaudimas yra jėga, kuri varo skystį žarnomis 
ir tais sujungimais. Kiek vandens prateka, jau priklauso nuo viso 
hidraulinės sistemos pasipriešinimo. Hidraulinis pasipriešinimas tuo 
didesnis, kuo didesnis vandens greitis sistemoje (ir didesnis 
kvadratiškai nuo vandens greičio). Kuo mažesnis žarnos skerspjūvis - tuo 
didesnio vandens greičio reikia, kad prastumti tą patį debitą.

Išvertus į žmonių kalbą, kiekvienas žarnos metras ar sujungimas stabdo 
vandens, kuris gali pratekėti, kiekį. Sujungimo antgalio skerspjūvis yra 
mizernas, bet lygiai taip pat mizernas yra ir to sujungimo ilgis - t.y. 
į bendrą hidraulinės sistemos pasipriešinimą tekėjimui jis įneša ne tiek 
ir daug.

T.y. žarnas reiktų parinkinėti pagal vandens spaudimą ir ilgį. Jei 
vandens spaudimas normalus ir žarnos ilgis keli metrai - px tas storis, 
pro bet kokia žarną pils gerai. Bet jei dėliojama kažkokia ilgesnė 
sistema su išsišakojimais, kolektoriais, ar vandens spaudimas mizernas, 
tai jau reikia imti storiausias žarnas pradžioje ir tik toliau šakoti 
smulkesnėmis.



On 2019-06-13 08:16, Darelas wrote:
>    Uz tai ir klausiu, nes nesuprantu
> 
> Vytas <privatus123@yahoo.com> wrote:
>> Neteko mokytis skysčių mechanikos?
>> Gamtoje yra visai kitaip, nei čia mąstai :)
>>
>>
>>
>> Darelas <ddd@fdd.lt> Wrote in message:
>>> tomasz <nera@pasto.lt> wrote:
>>>> gal debitas?
>>>>
>>>
>>> Debitas yra pjūvio plotas * tekėjimo greitis.
>>>
>>> Tai vat pjūvio plotą riboja ploniausia dalis (sujungimai), greitis
>>> priklauso nuo spaudimo. Gauname vienodą debitą su bet kuria žarna.
>>>
>>> -- 
>>> Vilnius
>>>
>>
>>
> 
> 
>