Perdaug prie tų PC ardymo ir surinkimo užsikabinom... Tiesiog vienas domisi, kitas ne, kaip žinoti kiek paduot gyvenime vaikui, kad tai būtų naudinga ir įsisavintu. Jonui atsakiau į klausimą, tai iš dalies tinka ir tau. Pats buvau visų galų krapštytojas, išrikdavau žaislus, labiausiai eksperimentuodavau su varkliukai, kai bandydavau persukt storesne viela apvijas ir nesuprasdavau, kodel nesisuka greičiau, dažniausiaia visai nesisukdavo. Tik po gerų ~10 metų mokykloj sužinojau apie magnetinius laukus ir variklių veikimą. Dabar namuose dukra(3 m.) visus savo žaislus rakinėja, atsuktuvą neduok dieve kur randa, išsukinėja varsčiukus, baterijas išrankioja ir pan... Skaičiuoja angliškai, lietuviškai nesigauna, abėcėlę beldžia angliškai ir visa tai interneto įtaka: http://www.youtube.com/results?search_query=abc+song&oq=abc+song&aq=f&aqi=g10&aql=&gs_l=youtube.3..0l10.232.456.0.963.2.2.0.0.0.0.326.326.3-1.1.0. Bet vėl dilema, kiek leisti kad akis ir sveikata tausot, kad žaistu su paprastais žaislais ir vaizduotė lavėtų, kad su bendraamžiais bendrautu ir pan... Bet grįžtu vel prie savo klausimo, kaip žinot/nuspėt ar suinvestavus laiką, pinigus ar dar kažką bus pakankamai įsisavinta ir duos kokios naudos. PVZ. bus kokia užgaida, išleisi pinigų apvalią sumą, o daiktas/žaislas bus numestas į tolimiausią kampą. "Bronco" <TRINTI_bronco.mail@gmail.com> wrote in message news:jnbf3l$ioi$1@trimpas.omnitel.net... On 2012-04-26 13:54, valytojas wrote: > kitas pirma kompa gavo gal 12-13 metų kažkokį senieną iš kažkur išsitraukė, pirko/mainė naudotas dalis, pažerdavo, vėl surinkdavo.. dabar 16-17 m. visiems kaimynams kompus rakalioja/instaliuoja ir pan.. Bandau suprast tavo pateiktų teiginių siūlomą išvadą. Lyg ir teigtum, jog jei viskas nuperkama "gatava", tai vaikai nesidomi technika ir nebando jos taisyti ir tvarkyti patys? O jei nieko neperki, tai jie patys kažką iš kažkur parsitempia, susirenka ir vėliau tampa IT guru? Manau, jog tai neturi esminio ryšio. Tiesiog vaikai vieni auga smalsūs ir labai besidomintys technika, kitiems dzin, jie tiesiog ja naudojasi ir nesidomi kas ten viduje. Tai jau pastebima nuo ankstyvo amžiaus, gerokai iki to laiko, kai atsiranda galimybė narstyti kompiuterius. Tėvai tik gali šitą polinkį paskatinti (pvz. pirkti vaiko prašomi ne gatavą kompą, o dalis) ir nestabdyti domėjimosi, pvz. jei nupirko "naują brangų" kompą, tai būna jog patys tėvai uždraudžia lysti į jo vidų, nes "ką nors sugadins". Pvz. aš nuo mažens "technarius" :) Nebuvo tokio žaislo, kurio nepabandyčiau išardyt ir surinkt atgal. Mėgstamiausi žaislai būdavo visokie konstruktoriai su varžteliais sraigteliais. Vėliau mėgstamiausias užsiėmimas buvo lėktuvų modelius klijuoti ir su radio konstruktoriumi žaisti :) Dėl ko visa tai pasakoju? Todėl, jog tėvai tam įtakos neturėjo jokios! Nei motina, nei tėvas buvo visai ne technikos žmonės ir niekaip šito proceso nei skatino, nei stabdė. Pirko man įvairius žaislus, paskui pastebėjo su kuriais aš daugiausiai žaidžiu, tai ir pirkdavo tokius, kurie bus naudojami, o ne numesti į kampą. Todėl spėju, jog arba tai mūsų genuose slypi arba pirmas gal ir netyčiom nupirktas vaikui žaislinis konstruktorius turi didesnę įtaką šiuo požiūriu, nei bet kas kitas jo gyvenime. IMHO.