Jo, staklės susinaudojo... Turbūt būsi vienintelis lietuvis, kuris tokią nesąmonę pasakys. Staklės naudojamos, bet jos dėvisi. Nėra lietuvių kalboje pakaitalo žodžiui dėvisi. dėvė́ti, dė̃vi (-ė́ja, dė̃via), -ė́jo 1. tr., intr. SD1194, B, R vilkėti, nešioti: Antri metai dėviù kepurę Dkš. Kokia kepure dė̃vi? Kp. Aš tą senąją sermėgą jau nedėviù K. Jis dė̃vi tik ryzais Mrc. Šilkus verpė, šilkus audė, šilkelius dėvėjo Šd. Vainiką bedėvėsiu, aš kitą bežiūrėsiu JD667. Nei tu sėsi, nei tu ravėsi, nei tu vainiką dėvėsi LTR(Žg). Ilgiau dėvėsi lopytu, nekad nauju J.Jabl. Zosikė į bažnyčią tankiai nueidavo dėvimaisiais (kasdieniniais) drobužiais Žem. Jau mažum (šiek tiek) dėvė́tas, al da naujintelis y[ra] – negal mesti į skarmalus Klp. Žiemą ir vasarą kailinius dėvėjo S.Dauk. Moteriškosios dėvėjo ant galvų skepetą, suvyniotą turkų papročiu M.Valanč. Gražiai vaikščiojau, puikiai dėvė́jau JD613. Pas anytėlę basa dėvėjau RD154. Dėvėk, seserėlė, aukso žiedužėlį ant baltųjų rankelių JD78. Didžturis … dėvė́jo purpura ir bisu DP270. ^ Sūnaus garbė tėvo švarku dėvi LTR(Vlkj). Keturi broliukai viena kepure dė̃vi (stalas) Užp. Pigiai mokėsi, neilgai dėvė́si LTR(Jnš). | refl.: Perkelis gerai dė̃vas Brs. ǁ turėti, nešioti: Sako, kad ir Zarasų miestas dė̃vįs ežero vardą Š. Tas vardas, kurį dėviu, krauna ant mano pečių nepakeliamą naštą LzP. Sunku suprasti, dėl ko lietuvis meta savo tėvų dėvėtus vardus, o pasigauna parėjusius iš svetur A1884,147. Ar misli, kad aš per savo amžį norinti tokią nosį dėvė́ti? Jrk74. Pakeltasis (išrinktasis) dėvėjo tą vyresnybą lyg savo amžiaus galo S.Dauk. 2. tr. vartoti, naudoti: Šautuvą reik mikliai dėvė́ti Ll. Ar manie reikia senąjį raktą dėvėti, ar naująjį? Jn. Pjautuvus, dalgius ir grėblius dėvėjo tokius pat, kaip jei šiandien regam dėvimus S.Dauk. Skaitytoją į tą prašau tetikėti, ką iki šiai dienai dėvimys žodžiai tebrodo S.Dauk. Įvardė yra dalis kalbos, dėvima vietoje vardo S.Dauk. Tad karalienė nutvėrė savo kardą, kurį ji mokėjo labai gerai dėvėti rš. 3. intr. klestėti, vešėti: Nors taip gerai gyveno juodu, nors taip dėvėjo abu, bet viena godelė vis spaudė bernelio širdį V.Krėv. Tuomet tu vėl man jaunam dėvėsi, kaip žalioji rūtelė V.Krėv. 4. tr. plūsti: Kad pradėjo dėvėti visokiu! Vrb. apdėvė́ti tr. apnešioti: Jeigu naujo [drabužio] negali pirkti, pirk apdėvė́tą Up. | refl.: Jau apsidėvė́jo ploščiukas, šventėm reiktų naujo Kp. atsidėvė́ti 1. užtektinai prisinešioti, atsivilkėti: Atsidėvė́jai mano kepure, kol namie nebuvau, dabar nebeduosiu Kp. 2. pasenti: Toks lakamnas buvau: čia griebi, čia griebi, – tai atsidėvė́ję mano kaulai Grz. įdėvė́ti tr. įnešioti, įjuodinti: Vyrai šią savaitę marškinius labai įdėvė́jo Up. Labai jau įdėvė́ta kepurė Š. išdėvė́ti tr. 1. kurį laiką dėvėti: Anais metais tėvas pasiuvo kiškinę kepurę, tai Jonas kiek metų išdėvė́jo Sdk. Penkerius metus išdėvė́jau kepurę, ir dar tebėra nesudubusi Š. 2. dėvint ištempti, išnešioti: Pirkaus mažoką kepurę, kažin ar išdėvė́siu Š. | refl.: Kepurė mažoka, bet gal per ilga išsidėvė̃s Š. 3. dėvint sunešioti, nuzulinti: Jis vilkėjo išdėvėtą švarkelį rš. Apsiauti kojas senomis, išdėvėtomis naginėmis rš. | refl.: Drabužis išsidėvė́jo kaip dobstys, t. y. išblindo J. Rankovės jau išsidėvė́jusios ir švyti Grž. 4. išplūsti: Toks skandalas [buvo], tep išdėvė́jo mane Kt. nudėvė́ti tr. 1. K nunešioti, nutrinti, nuzulinti: Savo kepurę nudėvė́jau Smn. Ve nudėvė́tas apsiaustas J. Šilkinaitė nudėvėta, žiedužiai keisti KlvD46. Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šits (paikutis) turėjo nudėvė́t Jrk7. Lenciūgas nudėvėtas, greitai nutraukia Skr. Paėmė nudėvėtą stovinčią kampe šluotą ir paguldė pas miegančią motiną BsMtII199. | refl.: Pigus rūbas greitai nusidėvėja TŽV599. Nusidėvėjo jau visi pakinktai, bus gėda piršlėm važiuoti Rk. Pečšluostė nusidėvė́jo Bt. 2. refl. nusenti, nusivaryti: Iš veidelio matos, kad mergaitė nusidėvėjusi Grž. Kajetonas nors žmogus geras, bet jau nusidėvėjęs LzP. Taip nusidėvi darbininkas, kad gauna džiovą rš. Kūnas nusidėvi, ir pajėgos susilpsta A1884,105. 3. užmušti, numarinti: Ans nudėvė́jo savo pačią KlvrŽ. Penki žemaičiai, kad būt būrė[je] buvę, visą abazą kryžeivių būt nudėvėję S.Dauk. padėvė́ti tr. 1. kurį laiką panešioti, pavilkėti: Da tas šarkas y[ra] gerai padėvamas Vvr. Padėvėsi vainikėlį ant gelsvų kaselių JD75. | refl. tr.: Užsisegė sijoną pasidėvė́ti Grž. 2. nunešioti, aptrinti: Jau gerokai ir ta sermėga padėvė́ta Brs. Parvežė jam naują traktoriuką, o tą padėvė́tą atidavė kitam Pkr. 3. užmušti, nudėti, numarinti: Ana tave padėvė̃s, t. y. užmuš, nukirs, gyvybę atims J. Ans nora mani padėvė́ti Šv. pardėvė́ti tr. K sudėvėti, nunešioti: Aš pardėvė́jau drabužį, paravėjau avalynę J. Pardėvė́jau kepurę Slm. Būsi nebūsi mano mergelė, bent pardėvė́ki šilkų kuskelę JD1264. Pardėvė́si auksinąjį žiedelį LB27. | refl.: Drabužis ir žmogus parsidė̃vi Skr. Tie inkstai, matyt, parsidė̃via par tą druską Šmk. pérdėvėti tr. sudėvėti, sunešioti: Pavalkai dėvėti ir perdėvėti, vietoj ienų kažkokie mazguoti virvagaliai, lankas įtrūkęs per vidurį, tik pavadžio žiedai džinksi, tabaluoja J.Balt. O iš pašakėlių pinčiau vainikėlį, tą pati perdėvėsiu, merguže mergaudama N109. | refl.: Nuo keselio nešimo zakietka per kuprą pérsidėvėjo Grž. pradėvė́ti 1. tr. kiaurai pranešioti, prazulinti, pratrinti: Apsiaustas dar visai naujas, o rankoves jau pradėvė́jai Up. 2. tr. pirmą kartą apsivilkus, užsidėjus, padėvėti, pranešioti: Nupink sesei vainikėlį, duok nupynus pradėvė́ti, jaunas dienas paminėti Lp. Atliks rūtelės nenuravėtos ir vainikėlis nepradėvėtas LTR(Rm). 3. intr. kurį laiką pranešioti: Pusę amžiaus su tuo apsivilkimu pradėvėjau Grž. pridėvė́ti tr. Ll primušti: O aną gerai pridėvė́jo Užv. sudėvė́ti 1. tr. K padaryti netinkamą dėvėti, sunešioti, suvilkėti: Sudėvėti rūbai B. Davė drobinelius senus sudėvėtus KlpD19. Negi kur aš padėjau, vis čia pat sudėvė́jau J. | Juodai sudėvė́ti marškiniai Š. | refl.: Dažnai naujas rūbas greičiau susidėvėja, negu senas susinešioja KrvP(Onš). 2. refl. susenti, nusivaryti: Susidėvė́jo nabagė, parsidaužė Rs. Pats jis žmogelis gerokai susidėvėjęs, su reumatizmu rš. "Bronco" parašė naujienų news:oquuko$e1g$1@trimpas.omnitel.net... On 2017-10-02 22:40, Sniegas wrote: > Nors nerodyk savo kvailumo, nes įrengimai tikrai dėvisi. Aha, taip taip. Teisingą patarimą pats sau parašei. Įrenginiai yra "naudojami", o drabužiai ir jų aksesuarai "dėvimi", todėl įrenginiai tampa "naudotais", o rūbai "dėvėtais". Ir ne kaip nors kitaip. Sėsk, du! p.s. Dar galėčiau ir apie tavo "dėvisi" parašyt porą karčių žodžių, bet tiek jau to... Pradžiai pirmą pamoką išmok, tada pereisim prie antros ;)