RaR used his keyboard to write :
> Jeigu daugumoje visokiems filmams, tai be abejo, kad HDD. Viso pasaulio filmu 
> vis tiek nesurinksi. Geriausia, kaip jau siule, issigydyti nuo kaupimo 
> manijos. Bet liga komplikuota, su recidyvais, lengvai nepasiduodanti gydymui. 
> Daznai ji paastreja, kai atrandi naujus warezo saltinius, pasijungi spartesni 
> interneta, ar isigyji daugiau saugojimo talpos. As irgi dar daug ko kaupiu. 
> Programu jau maziau, daugiau knygu (bet jos ne tiek daug sveria) ir filmu. 
> Kazkada rasinejau i CD-R, po to i CD-RW, kad galima butu istrinti, paskui 
> nustojau kaupti. Atpigus DVD-R - vel pradejau. Susikaupe keli stalciai DVD, 
> tada meciau ir pradejau rasyti i HDD. Dabar aisku, kad uz keleto metu 
> ziuresiu beveik vien tik HD filmus, kurie dazniausiai netelpa i DVD. Siaip 
> DVD labai nepraktiska, nes iseina naujos programu versijos, pamatai, kad 
> irasytas filmas turi koki nors defekta, arba atsiranda geresnes kokybes. Tada 
> DVD su tokia info tampa slamstu, o is HDD tai gali paprasciausiai istrinti. 
> Zodziu, ko negaliu atsisakyti nepasikroves, rasau i HDD ir ne kiek nesirupinu 
> jokiais bakupais. Priezastis to tokia - jei jau karta tai pasikroviau is 
> interneto, tai, jei labai reikes, rasiu kur nors dar karta. Kas kita su 
> unikalia informacija - savo nuotraukomis ir video medziaga. Jos pas mane 
> palyginti nedaug, tai irasau dviem egzemplioriais i TDK scratch proof diskus, 
> kuriuos laikau skirtingose vietose. Jei tokios info butu daug, manau, 
> rasyciau i HDD dviem kopijom. Juk dideli kiekiai DVD labai nepatogu - uzima 
> daug vietos, nepatogu, kai reikia ka surasti, negali pataisyti ar pergrupuoti 
> informacijos.  

praktiskai taippat ir man nutiko...