kai žmonės tyli, tik klega obelys/
kaip cunamiai šarkos išdarko lyriką/
išsigąsk, jei širdis  abejinga kaip tankas/
ir kas tau nusišvilpti ant vinco kudirkos.

kol gyvas, o broli, nekliedėki narkotikais/
siųsk velniop, kas prasčiau katekizmo/
tu matyk, kaip prasikala pienės šaligatvy/
kad gamta dar gražesnė už kubus ir prizmes./

saulė padeda kartais pramerkti nors akį/
ir vis verčia judėti netgi per naktį/
tu geriau nestovėk po medžiu abejingas/
pagalvok apie Kristų kaip žmogų, niekingas.

apskritai tas gyvenimas kaip piligrimas/
ar iš šono, iš priekio, iš galo prasmingas/
o vis noris gyventi kaip rodos laimingas/
telefonai - sapnai, kai dangus abejingas.





-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=14623