Mačiau tik kai vaidino Martynas - Alleną, o ne Paulius(matomas
nuotraukoje).Tai įvyko vakar. Spektaklio pabaigoje,pačioje kulminacinėje
psichiatro kalboje išryškėjo visa tiesa,kurio žiūrovas laukė,bet
kartu palikdama vieną "menką" dilemą ,kurią galima priimti labai
individualiai ,spręsti pačiam žiūrovui: " Būti normaliu ir atsisakyti
vienintelės gyvenimo aistros ar pasilikti visuomenės įvardijamu
bepročiu tačiau turėti tą aistrą  (Nes psichiatras aistrą gali
panaikinti, tačiau sukurti - ne)." Aš radau keletą asociacijų su
Gėtės Fausto personažu ir psichiatru.Tačiau pati aplinka(scenografijos
elementai ir visa kita) sukuria tokią subtilią ir tiesiog prašančią
suklusti ir įsiklausyti į kiekvieną personažo žodį, atmosferą. 
  Iš kitos pusės žvelgiant, tai labai įprasta ir gal net eilinė
istorija, kurią įtakojo šeimos galvų konfliktas. Todėl manau ,kad tai
laaabai aktualu šiais laikais.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=14258