Nežinau, sako, kad pirmoji emigrantų karta jaučia Lietuvai gal kiek nostalgijos. Nepamiršta dar lietuvių kalba, prisiminimai sapnuose, draugai, pažįstami. Jų vaikams visa tai jau neaktualu. Jų niekas neriša. Gal tik tėvų verčiami pramoksta šiek tiek lietuviškai, bet kam jiems to reikia? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16750