Šiaip man Volskis irgi nekelia pasitikėjimo, ypač kai patyriau jį
nedorai kalbant vienu atveju. T.p. ir jo Marijos radijas  atrodo kažkoks
falšyvas, netikras. Kiek sykių įsijungdavau, tiek sykių negalėjau
klausytis. Bet šis straipsnis visai neblogas ir konkretus, autorius žino,
ką kalba, ir kalba pagrįstai. Jis baksteli tiesiai į reiškinio centrą,
o teiginiai konkretūs ir paprasti. Bet ne prasti. Ko jūs taip
nepatenkinti? Išrinksiu esminius teiginius. „O ką suaugusiųjų
pasaulis šiandien pateikia jaunimui? Kad tikrovės nėra. Kad tikrovė
neturi struktūros, nėra pamatinių vertybių, nėra apskritai jokių
vertybių, moralės“. „Grįžtama į tikrai primityvius laikus,
civilizacija žlunga.“ „Be vertybių ir jų tikslingos struktūros
žmogus paprasčiausiai praranda prasmės suvokimą“. „Tačiau
šiandieninė bedieviškoji, amoralioji ideologija bando mums įteigti, kad
įmanomas spontaniškas vystymasis išvengiant streso.“   „Pirmasis
mitas auklėjimo klausimu – žmogus gali spontaniškai, savaime
tobulėti, realizuotis be pastangų, be tvarkos, be auklėjamosios
pagalbos, t. y. be autoriteto“.  „Šiandien mums mėginama įpiršti
tokią nesąmonę kaip mokyklos pasaulėžiūrinis neutralumas. Absurdų
absurdas!“  Siekiama suformuoti žmogų, kuris būtų nekritiškas ir
nesusimąstydamas priimtų tam tikras politines ir ekonomines
ideologijas“. „Kas yra pasaulėžiūra? Tai ne tiktai Dievo klausimas,
tai apskritai viskas. Žmogaus supratimų visuma: kas yra pasaulis, kokia
jo struktūra, kokia yra tvarka, kokia esmė. Neišvengiamai įeiname į
moralės sritį. Jeigu mokykloje laikomasi pasaulėžiūrinio neutralumo,
mokytojas negali priekaištauti netinkamai besielgiantiems mokiniams. Ar
vaikas darbštus, sąžiningas, doras, ar atvirkščiai – ciniškas,
naudojantis prievartą, besikeikiantis, – jokio skirtumo!“ 
„Vadovaujamasi prielaida, kad žmogus gali patirti prievartą tik iš
išorės, kad pavojus gresia tik išorėje. Neva jis pats yra geras ir
laisvas, neturi vidinių konfliktų. Dėmesys kreipiamas tiktai į žmogaus
kūną ir instinktus, aistras, visiškai nesidomima jo dvasine būkle“.
„Auklėjimas galų gale yra ne kas kita, kaip vaiko, jaunuolio mokymas
suprasti, kas yra gėris, kas blogis, tai pagalba, kad jis įgytų jėgų,
nugalėtų blogį pirmiausia savyje, savo mintyse. Pokemonų žaidimai
skatina vaikus žudyti, nuodyti, didina agresiją, neapykantą,
nekantrumą, ten nėra gailesčio silpnesniajam. Akivaizdūs okultiniai,
paranormalūs, parapsichiniai elementai“. Tai va. Kas čia blogo? Beje,
mie, tu dažnai linkusi kaltinti išorines aplinkybes, tokiu būdu
maloningai nuimdama atsakomybę nuo žmogaus pečių. Atseit kiti kalti, o
pats žmogus neturi nei pasirinkimo galimybės, nei valios, nei gebėjimo
pasipriešinti blogiui. Su tavim visi turi kalbėtis kuo dailiausiais
žodžiais, kad tik tu, gink Dieve, nepasipiktintum. O tu pati gali
kalbėti kaip tik tau patinka, neprisiimdama už tai jokios atsakomybės.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16770