Man šitiek metų ant pečių/ Tiek kartų kėlęsis ir puolęs/ O vis
kaip kūdikis liečiu/ žariją, išdavystę, žolę... (A. Verba)... Mano
nuomone senatvinė išmintis kiekviename žmoguje pasireiškia skirtingai,
priklausomai nuo to, kaip kiekvienas individas gali suprasti ir pripažinti
savo padarytas klaidas,nes labai teisingai yra pasakyta, kad iš klaidų
mes mokomės... Geriausia pamoka yra, savo silpnybes matyti vaikuose ir,
deja, netgi anūkuose- genai aršiau, kaip atominė bomba (ši mintis ne
mano)... Va, tada ir pasidarai žmogus labai išmintingas, tačiau, deja,
niekam neįdomus ir nelabai reikalingas... 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=14771