Kritikuokit i sveikata. O kad recenzuoju "savo isreklamuotus" veikalus, tai juk ne as viena. (Beje, as ju nereklamuoju, bet aciu uz mano vardo "mitologizavima"). Pas mus rasanciuju/recenzuojanciuju yra mazai ir tuomet pasirinkimas yra toks: arba nieko, kaip dabar, man atrodo, Lmene bus su "Traviata", arba "interesu konflikto" tekstas. Kodel? Kaip jums atrodo, kiek zmogus uztrunka parasyti issamesni teksta, pasiieskoti medziagos, veliau ji padelioti, kad gautusi ne kratinys, o risli (sekmes atveju ir patraukli skaityti) visuma? Ne diena, ir ne dvi. O koki uzmokesti jis uz tai gauna? Simbolini. Gerai, eruditas visas zinias nesiojasi savo galvoje, o patyres recenzentas moka rasyti greitai. Bet kodel, vel gi, ne vienerius metus gludintus igudzius jis turetu naudoti jusu, skaitytojai, pramogai beveik uz dyka? Todel tokio reiskinio, kaip nuolatiniai recezentai, pas mus beveik kad ir nera. Tuomet paprasciausia iseitis: zmogus, kuris vienoje ar kitoje terpeje murkdosi, ir raso recenzija, nes jam visa reikalinga informacija yra po ranka, neretai jis pats yra tos informacijos „gamintojas“, arba/ir emociskai yra angazuotas i viena ar kita reikala. Jam ne tas pats, kad bus nutyletas tam tikras ivykis. Vaistas labai paprastas: kai atsiras daugiau „grynu“ recenzentu, dings ir „misrunai“. O ko reikia, kad tie "grynuoliai" rastusi ir vos nusvite kritikos padangeje nedingtu, cia jau, kaip sakoma, kitos diskusijos tema. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=14811