Dilentantizmas vis delto kartais pakiša koją. Ypač, kaip kai
specifiniais atvejais prireikia ypatingų žinių. Straipsnis tikrai labai
vykęs, tačiau trupės Ariadone spektaklio komentaras - komiškas.
Akivaizdu, jog autorė iki šiol nėra susidūrusi su japonų šiuolaikinio
šokio rūšimi buto. Jis turi būti "nuobodus", t.y. ištęstas laike ir
erdvėje, jo estetika gali atrodyti kvailoka, o kartais net neskoninga,
judesiai - primityvūs, tačiau tai šio šokio pamatai. Tai mirties
šokis, gimęs, kaip pasipriešinimas klasikinei japonų estetikai, todėl
gal ir galima jį vadinti absurdišku, tačiau greičiausiai nevisai ta
prasme, kurią omenyje turėjo straipsnio autorė. Tiesiog rekomenduočiau
jai truputį pasiskaityti apie šią šokio rūšį, kuri neprivalo patikti
(tai vienas iš tų atvejų, kai menas gali būti apibūdinamas "dle
liūbytelia"), tačiau kritikuoti meno kūrinį dėl to, kas iš esmės yra
jo pamatas - šiek tiek juokinga. Naivistinė literatūra taip pat gali
kelti diletantui gali pasirodyti kvaila, tačiau neigti ją būtų
neatsargu...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16794