Valstybingumas (šiuo atveju - Lietuvos valstybingumas) yra ne santvarka, ne politinė sistema ir netgi ne faktinis ar tarptautinis-teisinis valstybės statusas; valstybingumas - tai nuostata, visuomeniškai (kaip beje ir kiekybiškai) svari pilietinė idėja, siekiamybė, kuriai tarptautinė tikrovė, "ponia" geopolitika ir kaimyninės šalys nuolatos grasino, o ne retai ir šiandien graso. Nejau Jūs manot, kad po 1569 metų Lietuvoje nebuvo Lietuvos valstybingumo t.y. šitą nuostatą išpažįstančių žmonių? Jei į šį klausimą neatsakot teigiamai, tai paaiškinkit, kodėl tada šiandien lietuviai turėtų ignoruoti akivaizdžias Lietuvos valstybingumo formas, kurios susiklostė tomis sąlygomis, tokios o ne kitokios, sunkaus kompromiso pasekoje ir nuolatinės grėsmės akivaizdoje, kodėl turėtų būti užmirštas va toks, vėlyvasis ir apkarpytas Lietuvos valstybingumas, kuris vis dėlto buvo išsikovotas, apgintas ir dar ilgai ilgai neprarastas? Kodėl reikia nurašyti tokį istorinį įdirbį ir istorinį kapitalą (o taip pat tokias unikalias regiono mastu simbolines to valstybingumo reprezentacijas kaip valdovų rūmai)? Ar tik ne tam tai daroma, kad šiandien atvažiuojantys į Vilnių lenkai laikytų XVI amžiaus Lietuvą Lenkijos provincija, kad vis taip pat igonruotų Lietuvos valstybingumo ženklus, atgimstančius akivaizdžius Lietuvos valstybingumo ženklus? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=14935