Tema: -js-. Sekmadienio postilė
Autorius: klausimas
Data: 2009-06-16 19:13:14

bet aš niekaip negaliu matyti, tikėti, kad paauksuotame matalo dirbinyje
ir jame įstatytame iškeptame paplotėlyje "gyvena" Jėzus, Dievas. Man
tai tokia mitologija, tokia sakralizacija to, kuo reikia įtikėti kaip
stabu. koks magiškas veiksmas perkeičia tą materialų daiktą į
šventenybę? Maldos? Kunigo žodžiai? Bet tuomet galima iš esmės net
duomos kepalą taip nešioti ir garbinti - kuo blogesnis būtų rugių
kepalėlis už aukso monstranciją? Niekaip nesuprantu, kodėl bažnyčia
vis dar neatskiria teatro nuo tikro tikėjimo? Niekada tikėjimo neradau ir
net neieškosiu tame teatre. Aišku, galima tuo tikėti, ir skaityti
gražu, kaip -js- tuo šventai tiki. bet kita vertus tai labai keistai
atrodo iš šalies. kalibras krenta žemyn. Kai pametamas racionalus,
aiškus grynas protas, tuomet ir teatralinė liturgija tampa dieviška. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16838