Skaičiau ir tarytum sugrįžau į tuos laikus,kai beviltiškai
varsčiau gydytojų kabinetų duris,gėriau begales antibiotikų ir
visokių atsikosijimą skatinančiųtablečių,"stūmiau" vienišas dienas
sanatorijose (nes "kustoterapija" ne man).O bronchitas mane paliko,kai
lankiau gydomąją mankštą (ne sanatorijoje),o savo gimtajame mieste.Su
dėkingumu prisimenu mūsų pagyvenusią trenerę,kuri išmokė
kaipkvėpuoti ir kaip iškvėpimo metu kosėti,arba dainuoti tęsiant
garsą,kol imsi kosėti.Kai bronchai išsivalė,liga pasitraukė.O dabar
esu daugiau negu pagyvenusi ir kiek mažiau negu visai nusenusi:su metais
įgavau patirties ir saugau netik kojas ir rankas,bet ir krūtinę
(bronchus),kad neperpūstų vėjas .Visiems linkiu stiprios sveikatos. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16578