kaip pirštu į akį. Prisimenu, kai gyvenau Vilniuje, gyveno toks kaimynas
Efimas Larionovičius. Šachmatais lošdavo. Visą kiemą yra aplošęs,
blyn ir mane aplošė. Šiaip įdomi asmenybė, plius filosofuodavo (tiesa,
nutaisydavau rimtą veidą šiaip jau).  .. ir vieną kartą, kai
Ditkovskis (kaimynas irgi) atėjo pas mane ir Mes išgirdome (gyvenau
pirmame aukšte, suoliukas po langais) Jefimo monologą aplink jį
apsėdusiom moteriškėm su ištikimom atsidavusiom akim: ... taaaaaaip,
Kasparovas geras šachmatininkas, genialus šachmatininkas, .... aš irgi
neblogas, taip, aš neblogas šachmatininkas .. hm ... Bet !sic! Kasparovas
už mane geriau žaidžia. Joooooo, Kasparovas už mane geriau žaidžia.
Taaaaaaaaip. .... Geriau. Na tiesiog kuklumo įsikūnijamas tas Efimas
buvo. Jonušėlio kopija. Bet Mes su Ditkovskiu tai raitėmis ant
kilimėlio negyvai užsijuokdami. Visą pusvalandė negalėdami net
brendžio gurkštel. Suprask: už Jefimą geriau žaidžia Kasparovas.
Taaaaaip, geriau, taiiiiip.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16942