"Atrodo, kad girdi dar nežengtą žingsnį, debesies trajektoriją dangaus skliaute, tuščio šulinio gelmės tylą kiemo viduryje, patį laiko prisilietimą – tokį realų, esantį ČIA ir DABAR. Su kiekvienu lėtu žingsniu lyg recituoji visų žemėje žinomų kalbų abėcėles, pamažu išbrendi iš visų gramatinių ribų, ir kažkur giliai viduje susijungia praeitis, dabartis, ateitis." "Reikia labai daug kantrybės. Bet svarbiausia yra pasirinkti Ramybės Kelią. Nepavargti." NEPAVARGTI! Čia esmė. Surasti Tą Kelią ir nepavargti juo einant ... Parašyk dažniau, Renaldai. Iš kokių nors ramybės oazių. Arba iš kur nors. Kad ir iš tamsos. Tau skaidriai išeina. Va be'? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16958