Meninis apsakymas, kuris nieko bendro neturi su Evangelija ir
krikscionybe.
ne turtai svarbu, ne turtu mistifikavimas ar keikimas, ne vargsu
mistifikavimas, bet kriscioniskas poziuris i Dievo Zodi, i turtus ir
vargsus. Patys zemiskieji turtai tera tik priemone kazka realizuoti, taip
pat buvimas neturtingu juk savaime nepadaro zmogaus geresniu ar blogesniu.
Evangelija iskraipoma, kai kuriamos visokios kvailos prielaidos apie turta
ir neturta kaip esmines krikscionijos tiesas.
Gal verta prisiminti katalikiska doktrina apie indulgencijas? Kai pinigais
galima buvo ne tik issipirkti padarytas nuodemes, bet ir busimas. Va kur
turto galia. O dar elgetu mistifikavimo nepamirskite - duoti elgetai
piniga, kad tas uz tave pasimelstu. Tartum vargso malda geresne uz
vidutines klases zmogaus. Tuomet ir paciam melstis nereikia - pasamdyti
elgetos uz tave padaro namu darbus dangiskoje kanceliarijoje./

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17023