- Ką čia ir bepasakysi... kažkada savo vaikus vesdavau į Panevėžio lėlių teatrą... prisimenu, jei būdavo rodoma kokie nors pobaisiai dalykai, penkiametis mano sūnus užsidengdavo rankyte veidelį, palikdamas tarp pirštų mažą plyšelį, ir žiūrėdavo tik viena akyte... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15347