Ta laisva eilėraščių monologinė tėkmė ir sąmonės srautas, pagalvojus, jog Bložė tarsi žvalgas seka jūros bangas, gyvendamas Palangoje, totalioje jaunatvės senatvėje, ir šitiek poetinio kalbėjimo jėgos...mane užburia ir aš kone alpstu nuo visumos pojūčio: poetas ir jo kūryba kaip autentiškos būties vienovė. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17077