Apgailėtina, kai ant įsivaizduotinos pripažinimo laktos patupdytas poeta nemato reikalo savalaikiai keisti personalinį absoliutą skenuojančios optikos. Ar šis "transcendentinį" transą imituojantis spontaniškai chaotiškas ketureilių aktas- nėra asiliškai graudus, šių dienų sociumo kontekste? Labai graudu, kai poeta ima tautinį subjektą filtruoti per kunigišką sutaną, tartum, jausdamas košmarišką pareigą neprėskai sudyti priešistorine semitų simbolika. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15453