už alkūnės kyla kapinių saulė vibruoja tamsa tinklainėj akių posūkis praloštas sukirčiuotas dviem metrais plius nulis kliedesiai paskutinę žvaigždę išgręžtų (tiesos tiktai tiek kiek nulaižysi nuo gelžkelio bėgių) atsigręžtum į mirštančius mes jais tapom seniai -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15485